Prisijunkite
Stiprios liūtys ir audros gali per akimirką sujaukti net gerai prižiūrimą sodą ar daržą. Per didelis vandens kiekis dirvoje tampa tikru iššūkiu augalams, kurių šaknys ima dusti, o lapai – geltonuoti ir vysti. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad nieko blogo nevyksta, žala augalams didėja su kiekviena diena.
Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gėles, daržoves ar vaismedžius. Po gausių kritulių būtina stebėti, ar vanduo nesikaupia ne tik ant paviršiaus, bet ir gilesniuose dirvos sluoksniuose. Ypač pavojinga, jei žemė sunkesnė, molinga – tuomet net ir be matomų balų šaknys gali būti skęstančios vandenyje.
Tokiu atveju augalai pradeda sirgti, šaknys pūva, vystosi grybelinės ligos. Laimei, situaciją galima ištaisyti paprastais veiksmais. Tam nereikės nei sudėtingos įrangos, nei specialių žinių. Svarbiausia nelaukti, kol augalai ims nykti visai.
Kaip išgelbėti augalus po stiprių liūčių
Pirmiausia reikia pašalinti stovintį vandenį. Jei dirvoje matomi balos ar įmirkę plotai, naudinga padaryti nedideles skylutes, naudojant metalinį strypą ar kastuvą. Tokie kanalai padeda vandeniui nutekėti giliau į dirvą. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas, kai norima greitai išvengti užsistovėjusio vandens žalos.
Vėliau verta švelniai perkasti lysvių paviršių. Tai padeda dirvai vėl gauti oro, o augalų šaknims lengviau kvėpuoti. Svarbu tai atlikti atsargiai, kad nepažeistumėte augalų šaknų. Jei matote, jog kai kurios šaknys jau atsidengusios, rekomenduojama papildyti dirvą nauju žemės sluoksniu.
Reikėtų apžiūrėti ir augalus. Sugedusius, supuvusius lapus ar stiebus reikia pašalinti. Tai ne tik pagerins augalo išvaizdą, bet ir sumažins grybelinių ligų riziką. Jeigu matote, kad kai kurie augalai jau nebeatgaivinami, geriau juos išrauti. Tuomet šalia likusiems augalams bus daugiau vietos ir mažiau konkurencijos dėl maisto medžiagų.
Pasibaigus kritulių periodui, verta papildyti dirvą šviežia, puria žeme. Tai pagerins jos struktūrą, padės atkurti sveiką mikroklimatą šaknims. Rekomenduojama papildomai patręšti augalus natūraliais, lengvais produktais, pavyzdžiui, biohumusu.
Ko vengti, kai po lietaus griebiamasi gelbėti sodą
Viena dažniausių klaidų po liūčių – bandymas išspręsti problemą tiesiog apibėrus žemę sausa žeme ar žieve. Tai sukuria papildomą sluoksnį, kuris dar labiau trukdo vandeniui išgaruoti. Tokiu būdu situacija ne pagerinama, o tik dar labiau komplikuojama.
Taip pat nereikėtų vaikščioti po įmirkusią žemę. Kiekvienas žingsnis suspaudžia gruntą, o tai dar labiau apriboja oro patekimą į dirvą. Tokiu būdu šaknys ne tik toliau skęs, bet ir nebegalės kvėpuoti.
Kaip pasiruošti kitoms liūtims, kad ateityje problemų būtų mažiau
Daugiausiai problemų po liūčių sukelia sunkus, molingas ar per daug suslėgtas gruntas. Siekiant ateityje išvengti stovinčio vandens, verta pagerinti dirvožemio pralaidumą. Tam puikiai tinka smėlis, keramzitas ar kompostas, kuriuos galima įmaišyti į jau esamą žemę.
Toje sodo dalyje, kur dažniausiai susidaro balos, verta pasvarstyti apie pakeltas lysves arba įrengti požeminį drenažą. Tai gali būti paprasta vamzdžių sistema, paklota smėliu ar keramzitu. Toks sprendimas padeda greičiau pašalinti perteklinį vandenį, kuris vėliau nukreipiamas į rezervuarus arba išleidžiamas į tinkamas vietas.
Iš anksto pasirūpinus tinkamu grunto paruošimu, ateityje galima išvengti daug streso ir išlaidų. Tinkamai paruoštas sodas daug geriau atlaikys ne tik lietų, bet ir kitus gamtos iššūkius.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti