Lietuvių laukia nauja realybė: stogus plėšia, derlių naikina, sveikatą griauna, ir tai tik pradžia

Klimato pokyčiai nebėra tolima problema. Jie jau čia: mūsų kiemuose, mūsų ūkiuose, mūsų sveikatoje. Stogas nunešamas per vieną naktį, upė ištvinsta per porą valandų, miškai dega ten, kur anksčiau niekada nedegė.

Pasidarė nebeįmanoma apsimesti, kad tai kažkur toli. Tai mūsų naujoji kasdienybė. Kyla pagrįstas klausimas: kodėl visa tai vyksta? Kodėl orai tokie ekstremalūs? Ir ką tai reiškia mums – ne tik šiandien, bet ir artimiausiais metais?

Klimato pokyčiai – ne teorija, o matomi rezultatai

Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį perspėjo, kad šylantis klimatas atneš ne tik aukštesnę temperatūrą, bet ir ekstremalių reiškinių bangą. Karščio rekordai, smarkios liūtys, sausros, netikėtos audros, uraganai, tai ne atsitiktiniai gamtos kaprizai. Tai natūralios žmogaus veiklos pasekmės.

Kai atmosferoje padaugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ji pradeda kaupti daugiau šilumos. Tai veikia ne tik vidutinę temperatūrą, bet ir visą orų sistemą: sutrikdomi vėjų srautai, keičiasi kritulių pasiskirstymas, sezonai tampa nebeatpažįstami. 

O iš čia ir ateina visas chaosas, kurį matome pro langą. Anksčiau ekstremalus oras būdavo išimtis. Dabar jis tampa norma. Kuo daugiau šilumos, tuo daugiau energijos atmosferoje, o tai reiškia: stipresni vėjai, intensyvesnės audros, netikėtos temperatūrų šuoliai.

Kaip keičiasi mūsų kasdienybė?

Gali atrodyti, kad tai tik apie orus. Bet išties tai paliečia beveik viską: sveikatą, maisto kainas, namų saugumą, net mūsų psichologinę būklę. Kiekvienas karščio banga reiškia daugiau šilumos smūgių, galvos skausmų, nemigos. Didesnis drėgnumas atneša daugiau pelėsių, kvėpavimo ligų, alergijų.

Ūkininkai žino: ekstremalūs orai reiškia prarastus derlius, neprognozuojamą sezoną, didesnį nuostolių pavojų. Miestai susiduria su infrastruktūros problemomis: kanalizacijos neatlaiko liūčių, keliai deformuojasi nuo kaitros, o oro kondicionavimo sąnaudos išsipučia kaip niekada.

Net psichologai pastebi, kad oro svyravimai daro įtaką nuotaikų kaitai, didina nerimą, išsekimą. Tai ne tik fiziniai, bet ir emociniai smūgiai.

„Ekstremalūs orai veikia mūsų kasdienius sprendimus: nuo apsirengimo iki to, ar vaikas galės lankyti mokyklą tą dieną. Ir kuo toliau, tuo dažniau žmonės priversti prisitaikyti, nes įtakos mastas auga“, – sako klimatologė Indrė.

Kodėl orai tokie nevaldomi?

Tai, ką matome dabar, yra tarsi klimato atatranka. Dėl dešimtmečius besitęsusio anglies dioksido išmetimo, masinio miškų naikinimo, intensyvios pramonės ir planeta pasiekė ribą, kai natūralūs mechanizmai nebesugeba visko absorbuoti. O kai sistema išsiderina – ji pradeda svyruoti nenuspėjamai. 

Anksčiau orai sekė dėsningumą. Dabar jie tapo loterija. Pavyzdžiui, kai Arktyje išsilydo ledas, keičiasi šaltų oro masių keliai ir tada, visiškai netikėtai, šalčiai gali pasiekti Vidurio Europą vasario vidury. Arba atvirkščiai – rugsėjį pasiekiame +30 °C ribą, kurios net pietų šalys nebepakelia. Tai jau ne tik klimato kaita, o klimato krizė.

Kas mūsų laukia artimiausiais metais?

Prognozės ne guodžia, o perspėja. Dauguma klimatologų sutaria, kad per artimiausius 10–20 metų ekstremalių reiškinių daugės. Karščio bangos bus ilgesnės, sausros dažnesnės, liūtys intensyvesnės. Kai kuriose Europos vietose vasara taps pavojinga ne tik vaikams ar senjorams, bet ir darbingo amžiaus žmonėms.

Dalis regionų gali tapti nebepalankūs gyventi dėl per didelės drėgmės ar temperatūrų. Miestuose didės šilumos salos efektas – ten, kur mažai žalumos, temperatūra bus net 5–7 °C aukštesnė nei aplinkiniuose laukuose. Tai reiškia: daugiau elektros sąnaudų, mažiau komforto, daugiau sveikatos problemų.

Tuo pat metu vis labiau išaugs ir gamtos nelaimių žala. Draudimo kompanijos jau dabar peržiūri polisų kainas, nes rizika yra auganti. O kai kurie draudėjai tam tikrose zonose net nustoja siūlyti apsaugą nuo potvynių ar audrų.

Ar dar įmanoma kažką pakeisti?

Klausimas, kurį girdime vis dažniau ir atsakymas vis dar teigiamas: taip, dar įmanoma. Bet ne be pastangų, ne be pokyčių, ne be veiksmų. Mažiau vartojimo, mažiau emisijų, daugiau želdinių, daugiau sąmoningumo. Tai nėra vien tik politikų ar verslų atsakomybė, nes kiekvienas pasirinkimas, kiekvienas sprendimas kurti tvaresnį gyvenimą jau šiandien, daro skirtumą.

Mes nebegalime kontroliuoti visko, kas vyksta su orais. Bet mes galime kontroliuoti, kiek dar blogės. Galime rinktis atsakingiau, remtis mokslu, pasiruošti. Ir galbūt tada, kai kitą kartą užklups netikėta audra, būsime mažiau nustebinti, o gal net ir pasiruošę.