Prisijunkite
Bulvių sodinimas atrodo paprastas – į žemę, ir viskas. Tačiau kiekvienas, kuris bent kartą bandė užsiauginti savo daržoves, puikiai supranta, kad sėkmė priklauso ne tik nuo lietaus ar saulės. Yra vienas metodas, kuris lemia, ar rudenį kibirai bus pilni. Tą būdą kadaise išmokė močiutė – senas ir veiksmingas.
Jeigu bulvės auga vangiai, stiebai trapūs, o iškasti šakniagumbiai mažyčiai – metas keisti strategiją. Ir ne, tai neturi nieko bendra su trąšomis ar chemikalais. Svarbiausia – kaip elgiamasi su dirva aplink augalą. Paprastas, rankomis atliekamas darbas, vadinamas apžėrimu, lemia tai, kiek iš tiesų derliaus bus surinkta.
Ir jeigu šiandien dar šis veiksmas atrodo kaip papildomas vargas – po derliaus nuėmimo jis bus vertinamas kaip geriausias sprendimas per visą sezoną.
Ką reiškia bulvių apžėrimas?
Apžėrimas – tai kai aplink kiekvieną bulvės daigą supilama žemė, sudarant lyg ir mažą kalnelį. Šis metodas vadinamas ir kopičiavimu, ir radlenimu, priklausomai nuo regiono. Idėja labai paprasta – pasodintas bulves būtina palaipsniui apsupti puria žeme, kad stiebas augtų tvirčiau, o šaknys – plėtotųsi giliau ir plačiau.
Šį darbą paprastai galima atlikti grėbliu, kapliu ar net rankomis, jei augalai jauni. Nors dažnas šį veiksmą ignoruoja, būtent jis turi lemiamą įtaką ne tik bulvių kiekiui, bet ir jų kokybei.
Kodėl verta apžerti bulves?
Pirmiausia – dėl saulės poveikio. Neapžertos bulvės dažnai išlenda į paviršių, o saulės šviesa skatina chlorofilo gamybą. Taip bulvės pradeda žaliuoti, tampa kartaus skonio, o jų paviršiuje gali susikaupti pavojinga žmogui medžiaga – solaninas.
Antra priežastis – augimo skatinimas. Apžėrus stiebus žeme, bulvės išleidžia daugiau pažeminių ūglių, vadinamų šakniastiebiais. Iš jų formuojasi papildomi gumbai. Tad kuo didesnis žemės kalnelis aplink daigą, tuo daugiau vietos naujoms bulvėms.
Be to, žemės sluoksnis sumažina piktžolių augimą ir apsaugo daigus nuo kenkėjų. Tai natūrali, paprasta ir be chemijos veikianti apsauga, kuri sukuria augalui patogią ir saugią erdvę.
Kada ir kaip atlikti apžėrimą?
Pirmasis apžėrimas turėtų būti atliekamas, kai bulvių daigai pasiekia apie 15 centimetrų aukštį. Dažniausiai tai nutinka vėlyvą pavasarį arba birželio pradžioje. Jei vasara lietinga – formuoti kalnelius verta dar kartą liepą, ypač jei lietus išplovė žemę.
Darbas turėtų būti atliekamas dieną po lietaus arba kai žemė drėgna, bet ne šlapia – tokiu atveju ji lengvai formuojasi ir nebirėdama laikosi aplink daigą. Žemė švelniai pastumiama prie stiebo, bet ne taip, kad užkristų ant lapų ar stiebo viršūnės. Kalnelis turi būti apie 25 centimetrų aukščio – nei per mažas, nei per sunkus.
Vietoje paprastos žemės galima naudoti kompostą, humusą, lapų žemę ar net šieną. Visa tai leis šaknims kvėpuoti, išlaikys drėgmę ir apsaugos nuo išorinių veiksnių. Jei turima sodininkystės patirties – galima eksperimentuoti, bet visada būtina stebėti augalo reakciją.
Kada geriau vengti šio žingsnio?
Jei bulvės jau didelės, plačiai išsikerojusios ar žydi – geriau apžėrimo neatlikti. Pavėluotas žemės pilimas gali pažeisti šaknyną, o augalui tai bus labiau žala nei nauda. Taip pat reikėtų vengti šio žingsnio, jei prognozuojamas ilgas sausros periodas – sausame dirvožemyje papildomas kalnelis augalą dar labiau išdžiovins.
Bulvių auginimas gali būti smagus ir dosnus, jei tik laikomasi esminių principų. Apžėrimas – tai ne išgalvotas ar senamadiškas veiksmas, o išties veiksminga praktika. Tereikia trupučio pastangų, šiek tiek kantrybės, ir jau rudens pradžioje daržo kampelyje gulės ne viena dėžė stambių, švarių ir gardžių bulvių. Ir viskas tik todėl, kad dar pavasarį nepatingėta prisiminti močiutės patarimo.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti