Prisijunkite
Prisijunkite
Balandžio mėnesio „Maximetras“ fiksavo 23 tiekėjų prašymus didinti prekių tiekimo kainas. Tai rodo, kad didžioji dalis tiekėjų nuo metų pradžios subalansavo savo finansinius srautus dėl tarptautiniu mastu brangusių žaliavų bei kitų veiklos sąnaudų augimo ir naujų netikėtų sukrėtimų nepatiria. Iššūkiai tebesitęsia keliose produktų kategorijose.
Kaip ir praėjusį mėnesį, daugiausiai prašymų persiderėti tiekimo kainas „Maxima‘‘ sulaukė dėl šviežios jautienos mėsos ir jos gaminių, taip pat dėl produkcijos, kurios gamybai naudojami kiaušiniai – tai įvairūs sausainiai, konditerija, užkandžiai. Stebima uogų bei obuolių produktų brangimo tendencija.
Prekybos tinklas nuo metų pradžios kiekvieną mėnesį dalinasi „Maximetro“ – „Maximos“ matuoklio – duomenimis, t.y. tiekėjų skaičiumi, kurie siekia persiderėti sutartas prekių tiekimo kainas bei produktų kategorijomis, kurios patiria didžiausią kainų spaudimą.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad derybos dėl palankiausių tiekimo kainų vyksta nuolat, nes gyvename globaliame pasaulyje, labai dinamiškoje atviroje rinkoje, kur kainas lemia daugybė tarpusavyje persipinančių veiksnių. Balandžio mėnesį persiderėti tiekimo kainas siekė 23 tiekėjai, tad galime sakyti, kad po audringos metų pradžios, kainų kilimų prašymų kiekis pamažu krenta.
Panašu, kad daugelis tiekėjų jau pabrangino savo produkciją tiek, kad subalansuotų savo finansinius srautus po patirto šoko dėl globalaus žaliavų brangimo ar kitų padidėjusių sąnaudų. Besitęsiančio brangimo spiralėje dabar sukasi kelios prekių kategorijos“, – kalba Marius Tilmantas, prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas.
Jautienos kainų šokas – visoje Europoje
Balandį, kaip ir kovo mėnesį, dėl didinamų tiekimo kainų daugiausiai kreipėsi šviežios jautienos bei jos produktų gamintojų ir tiekėjų, siekiančių pakelti tiekimo kainas – 9-21 proc.
„Panašu, kad tai nebus trumpalaikis tiekimo kainų pokytis, nes jautienos brangimą lemia ilgainiui mažėjusi pasiūla, kai globali paklausa jautienai ir jos produkcijai augo, kartu pasaulinėje rinkoje persiskirsto eksporto ir importo srautai. Praėjusį mėnesį atotrūkis tarp jautienos poreikio ir pasiūlos reikšmingai pabrangino šią produkciją visame Europos žemyne“, – pasakoja „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas M. Tilmantas.
Viena iš jautienos brangimo priežasčių įvardijama ir pasirengimas šių metų pabaigoje įsigaliosiančiam ES reglamentui dėl globalaus miškų naikinimo mažinimo, kuris tarp kitų žaliavų taikomas ir jautienai. Į ES rinką importuojama jautiena turi būti iš galvijų, užaugintų teritorijose, kuriose po 2020 m. nebuvo miško – tiekėjai turi pateikti dokumentus, įrodančius, jog dėl jų ūkininkavimo nebuvo iškirstas miškas.
Nelengvas periodas sausainių gamintojams
Sausainiai ir užkandžiai balandį buvo antra gausiausia prekių kategorija, kuriai tiekėjai siekė didinti tiekimo kainas vidutiniškai 23 proc.
„Šioje prekių kategorijoje priežastys yra kompleksinės – galutinėje kainoje jau atsispindi pabrangę kiaušiniai, konditerijoje naudojami kiaušinių milteliai, vis dar aukšta sviesto kaina, o gaminiai, kuriuose naudojamas palmių aliejus, susidūrė ir su šios žaliavos brangimu. Vieni gamintojai nori kilstelėti tiekimo kainas dešimtadaliu, kiti teigia, kad tvariai tęsti veiklą galėtų prekes tiekdami 30 proc. didesnėmis kainomis“, – pasakoja M. Tilmantas.
Prastas derlius ir prarasti surinkėjai
Balandį stebima ryškesnė įvairių uogų bei obuolių produktų brangimo tendencija – saldainių guminukų, uogienių bei džemų, vaisinių kūdikių tyrelių ir obuolių sulčių.
„Tiekėjai įvardija, kad rinkoje trūksta uogų žaliavos. Pavyzdžiui, laukinių uogų kaip mėlynės, spanguolės, bruknės, pririnkta mažiau, nes Švedijoje ir Suomijoje sumažėjo surinkėjų dėl sugriežtinto imigrantų įdarbinimo iš Azijos šalių. Dėl karo mažiau uogų prirenkama Ukrainoje, o Baltarusija pašalinta iš tiekėjų sąrašų. Anot tiekėjų, šiuo metu rinkoje itin trūksta vyšnių žaliavos, pabrango rudasis cukrus“, – tiekimo kainų pokyčių priežastis vardina M. Tilmantas.
Tuo tarpu gaminius iš obuolių kaip džemai, tyrelės bei sultys, pasivijo pernykščių šalnų įtaka Europoje ir ypač Lenkijoje, kuri yra didžiausia Europos obuolių augintoja ir tiekėja. Obuolių derlius Lenkijoje pernai buvo vienas mažiausių per pastarąjį dešimtmetį, o tai lėmė obuolių sulčių ir tyrių žaliavos trūkumą.
„Gamintojai buvo priversti pirkti obuolių sulčių koncentratą beveik perpus brangiau ir dalis jų perkelia žaliavos brangimą į savo gaminamus produktus. Tad pernykštės šalnos mus dabar atsiveja vidutiniškai 16 proc. didinamomis obuolių sulčių tiekimo kainomis“, – sako M. Tilmantas.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti