Mirtis tyko po kojomis: milžiniškos smegduobės niokoja pasaulį, o viena jų atsivėrė ir Lietuvoje

Pasvalyje gyvenantis šeimos ūkis tapo netikėto įvykio liudininku: po gyvenamuoju namu atsivėrė smegduobė. Sienos įtrūko, grindys susmuko, o žmonės – per plauką nuo tragedijos. Nors dažnai atrodo, kad tai tolimų kraštų problema, mokslininkai jau seniai įspėja: kai kuriose Lietuvos vietose žemė nestabili.

Ir kol viena Pasvalio šeima bando atsigauti nuo šoko, pasaulyje yra vietų, kurios žemės prarają paverčia netgi turistiniu traukos centru. Bet ar tikrai tai turėtų žavėti?

Pasvalys – ne atsitiktinumas: kodėl šiame regione dažniau įgriūna žemė?

Pasvalio kraštas žinomas ne tik dėl mineralinio vandens ar ramybės, bet ir dėl specifinės geologinės struktūros. Būtent šiame regione glūdi dideli gipso klodai, kurie kontaktuodami su vandeniu, ištirpsta palikdami tuštumas. Tokios tuštumos, laikui bėgant, gali sukelti smegduobes.

Šio reiškinio pavadinimas – karstiniai procesai. Nors tai skamba moksliškai, padariniai gali būti labai praktiški: sėdantys keliai, skilinėjančios sienos, o ekstremaliais atvejais ir griūvantys pastatai. Pasvalys, Biržai, dalis Kupiškio – tai zonos, kur tokie įvykiai yra reali rizika.

Pasvalio atvejis yra tik viena iš grandinės grandžių. Smegduobės nesirenka, ar įgriūti po gyvenamuoju namu, ar vidury pievos. Todėl savivaldybės, inžinieriai ir geologai turi nuolat stebėti vietoves, o gyventojai atkreipti dėmesį į bet kokius požymius, kurie rodo, kad kažkas ne taip.

„Pragaro vartai“ ir kiti garsi smegduobių atvejai pasaulyje

Kai kalbame apie smegduobes, viena iš žymiausių – „Pragaro vartai“ Turkmėnistane. Tai liepsnojantis krateris, susidaręs dar 1971 metais, kai geologai netyčia pramušė požeminę dujų kamerą. Ugnis iki šiol dega. Ne simboliškai, o iš tikrųjų. Ir tai tik viena iš daugybės. 

Gvatemaloje, 2010-aisiais, sostinės viduryje atsivėrė milžiniška skylė, prarijusi visą triaukštį pastatą. Jungtinėse Valstijose, Floridoje, per vieną naktį namas tiesiog pradingo su visais gyventojais. 

Kinijoje ar Indijoje smegduobės kartais atsiveria judriose gatvėse, kai net šviesoforas vis dar šviečia virš tuštumos. Vienas skaudžiausių smegduobės atvejų Europoje įvyko 2020 metais Norvegijos Asko miestelyje.

Milžiniška nuošliauža ne tik sugriovė kelis namus, bet ir nusinešė dešimties žmonių gyvybes – tarp jų buvo ir Lietuvoje gimusi moteris. Tai priminimas, kad žemė po kojomis – ne visada tokia stabili, kaip norėtume tikėti.

Kada turėtume sunerimti?

Nors Lietuvoje smegduobės nėra tokios galingos kaip subtropikų zonose, tai nereiškia, kad galime ignoruoti įspėjimus. Jei gyvenate karstinio grunto teritorijoje (Biržų, Pasvalio, dalis Rokiškio rajono) ir pastebite staigius grindų nelygumus, įtrūkimus, prasmegusią šulinio sienelę ar nuolat tuštėjančias duobes kieme – tai signalas.

Net ir šulinys, kuriame pradėjo mažėti vandens – gali būti požymis, kad kažkur žemė sėda. Šiais atvejais būtina kreiptis į specialistus – geologus arba savivaldybę. Geriau patikrinti, nei laukti, kol kažkas įgrius.

Pasvalio įvykis yra priminimas, kad gamta nėra visada rami. Ji gali paslėpti daug, o atsiskleisti per vieną naktį. Ir nors pasaulyje tokie reiškiniai sukelia smalsumą ar net tampa turistiniu traukos objektu, kai tai nutinka tavo kieme – jokios romantikos nelieka.