Prisijunkite
Mažų vaikų ugdymas dažnai sukelia diskusijų bangas: ką jie turėtų mokytis pirmiausia? Kurioje srityje verta investuoti daugiau dėmesio? Neretai tėvai tikisi, kad ankstyvas programavimo pradžiamokslis padės jų atžaloms greičiau pasiekti sėkmę skaitmenizuotame pasaulyje. Tačiau pastaruoju metu vis garsiau skamba priešinga nuomonė.
Vis daugiau mokslininkų siūlo šiek tiek kitokį požiūrį į vaikų ugdymą. Anot jų, būtent muzika, o ne kodavimas, gali turėti gilesnį poveikį intelektinei vaikų raidai. Tyrimai rodo, kad muzikinis lavinimas veikia ne tik kūrybiškumą, bet ir loginį mąstymą, atmintį, kalbėjimo gebėjimus.
Tokie pastebėjimai skatina permąstyti, kaip planuojami ugdymo prioritetai ir kokią naudą iš tiesų atneša tam tikros disciplinos. Muzika gali būti ne tik meninis užsiėmimas, bet ir priemonė geriau pažinti pasaulį, o svarbiausia – lavinti protą.
Muzika, ką sako mokslas?
Profesorė Susan Hallam iš Londono universiteto išanalizavo dešimtis tyrimų ir pateikė aiškią išvadą: muzikinis išsilavinimas tiesiogiai siejasi su geresniais akademiniais rezultatais, ypač kalbos ir matematikos srityse.
Vaikai, kurie mokėsi groti instrumentu, dažniau pasižymi geresne atmintimi, gebėjimu sutelkti dėmesį bei struktūrizuoti informaciją. Skirtingai nei kodavimo pamokos, kurios reikalauja abstraktaus loginio mąstymo, bet neretai apsiriboja techninių įgūdžių lavinimu, muzika veikia smegenis daugiasluoksniškai.
Klausydamasis muzikos ar ją kurdamas vaikas įjungia kelis skirtingus smegenų centrus vienu metu – nuo klausos iki motorikos, nuo ritmo pajautimo iki emocinės atminties.
Kodėl programavimas nėra skirtas visiems?
Nors technologijų pasaulyje programavimo žinios laikomos kone auksiniu bilietu į karjeros sėkmę, ne kiekvienam vaikui tai artima ar suprantama. Kodavimas gali būti naudingas, tačiau jei jis pateikiamas kaip privalomas ir vienintelis teisingas kelias, tai dažnai slopina kūrybiškumą.
Mokslininkai pabrėžia – jei norima ugdyti ne tik būsimą programuotoją, bet ir harmoningą, kritiškai mąstantį žmogų, muzikai skirti dėmesio būtina. Muzika suteikia galimybę interpretuoti, improvizuoti, pajusti ritmą ir harmoniją, tai gebėjimai, kurie vėliau padeda net ir mokantis tiksliųjų mokslų.
Muzika kaip proto lavinimo įrankis
Tyrimai rodo, kad muzikinė veikla padeda vaikams geriau susitvarkyti su emocijomis, gerina jų savivertę ir net skatina empatiją. Be to, reguliarus grojimas instrumentu stiprina abiejų smegenų pusrutulių bendradarbiavimą, tai reiškia geresnį sprendimų priėmimą, greitesnį informacijos apdorojimą ir lankstesnį mąstymą.
Svarbu paminėti, kad net trumpi užsiėmimai, pavyzdžiui, 30 minučių per savaitę, jau gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Štai kodėl vis daugiau ugdymo įstaigų grįžta prie senų gerų tradicijų ir siūlo muzikos pamokas ne kaip priedą, o kaip ugdymo pagrindą.
Ką verta daryti tėvams?
Vietoje to, kad skubiai ieškotų programavimo kursų darželinukui, vertėtų pasidomėti artimiausiu muzikos būreliu. Nereikia iš karto pirkti pianino – kartais pakanka paprastos dainavimo grupės ar ritmo žaidimų klasėje.
Kiekvienas kontaktas su muzika lavina ne tik klausą, bet ir vaiko intelektą. Galbūt šiuolaikinė sėkmė nėra vien programavimo eilutėse – ji slypi harmonijoje, kurią išmokstama jausti per muziką.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti