Moterys vaidina orgazmą dažniau nei manote: atskleista, kodėl vyrai to net nesupranta ir ką daryti

Viena jų – simuliuojamas orgazmas. Tai ne tik popkultūros klišė, bet ir realus, dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Dalis vyrų net nesusimąsto, kad jų partnerės kartais galėtų „vaidinti“, o dar rečiau supranta, kodėl tai apskritai vyksta. 

Ne todėl, kad moterys būtų linkusios apgaudinėti, priešingai, daugeliu atvejų šis apsimetimas kyla iš noro apsaugoti santykius, partnerio jausmus ar išvengti nemalonių pokalbių. Šis reiškinys turi gilias priežastis, o dažniausiai slepia kur kas daugiau nei paviršinis pasitenkinimo gestas.

Suprasti, kodėl moterys kartais renkasi šį kelią, gali padėti ne tik pagerinti tarpusavio ryšį, bet ir išlaisvinti porą nuo nereikalingo spaudimo ar nusivylimo. Tai nėra kaltinimų tekstas, veikiau kvietimas pažvelgti į šią temą be gėdos ar pykčio, o su smalsumu, pagarba ir atvirumu.

Vaidyba dėl ramybės – tylus susitarimas?

Neretai orgazmo imitavimas tampa savotišku sprendimu, kai moteris jaučia, jog situacija reikalauja „laimingo finalo“, net jei jos kūnas dar nėra ten. Tai gali nutikti po ilgos dienos, kai nuovargis nugali norą, bet kartu nenorima atstumti partnerio. 

Arba tada, kai moteris tiesiog jaučia, kad nesugebės pasiekti kulminacijos, bet nenori sugriauti akimirkos. Tai nėra lengvabūdiškas melas. Dažniausiai tai tylus sprendimas, siekis užbaigti intymų veiksmą su pagarba ir rūpesčiu. 

Tokiais atvejais moteris gali jaustis tarsi prisiimanti atsakomybę už partnerio pasitenkinimą ir santykių darną. Deja, tai ilgainiui gali virsti įtampa, ypač jei orgazmo vaidinimas tampa nuolatine praktika.

Kodėl vyrai nepastebi?

Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad orgazmas dažnai suvokiamas kaip techninis pasiekimas, tarsi tikslas, kurį reikia įvykdyti. Dėl to kai kurie vyrai yra labiau susitelkę į rezultatą, nei į procesą. Jei partnerė parodo, kad viskas buvo gerai – pakanka. Tačiau būtent čia slypi klaidinanti ramybė.

Moterų kūnai labai skirtingai reaguoja į malonumą. Orgazmas ne visada akivaizdus, todėl jei nėra tikros pažinties su partnerės reakcijomis, jį galima lengvai supainioti su įprastais artumo ženklais, tokiais kaip garsais, kvėpavimu, kūno įtampa. Ir jei moteris nori, ji geba tai imituoti labai įtikinamai.

Vyrams taip pat gali būti sunku patikėti, kad partnerė gali imituoti kulminaciją – tai atrodo tarsi asmeninis įžeidimas ar pralaimėjimas. Todėl jie nesąmoningai vengia tokios minties, net kai intuicija galbūt kužda priešingai.

Ar tai reiškia, kad santykiuose kažkas negerai?

Ne visada. Kartais tai tik trumpalaikis sprendimas dėl konkrečios situacijos. Tačiau jei tokia praktika tampa įpročiu, verta sustoti ir pagalvoti, kodėl taip nutiko. Ar moteris nesijaučia pakankamai saugi išsakyti savo norus? Ar bijo būti nesuprasta? Ar partneris sukuria pakankamai erdvės atvirumui?

Tokios temos reikalauja brandos ir jautrumo. Ne kiekvienas pokalbis apie seksą turi prasidėti ar baigtis kritika. Būna, kad moteris vaidina, nes niekada nebuvo tikrai išmokyta, kaip atpažinti savo malonumą ar jį įvardinti. Tokiu atveju reikia ne įtūžio, o jautraus noro pažinti vienam kitą iš naujo.

Kartais net ir santykiuose, kur vyrauja meilė ir artumas, prireikia drąsos pasakyti: „Aš norėčiau, kad viskas vyktų kitaip“. Ir tai ne priekaištas, tai kvietimas keistis kartu.

Reikia ne kaltinti, o klausytis

Orgazmo imitavimas dažniausiai nėra moters nenoras patirti malonumą – tai signalas, kad kažkur trūksta laisvės ar ryšio. Vyrui šis signalas gali būti proga peržvelgti, kaip jis žiūri į intymumą, ar tai tik fizinis aktas, ar visapusiškas bendravimas, kuriame svarbus kiekvienas niuansas.

Kai kalbame apie vaidybą miegamajame, verta prisiminti, tai ne spektaklis prieš auditoriją, o erdvė, kurioje kiekvienas nusipelno būti suprastas, priimtas ir išgirstas. Kartais vienas atviras pokalbis gali išlaisvinti daugiau, nei daugybė kartų bandant atspėti, kas iš tikrųjų nutiko.