Nespėji pasidžiaugti persodinta gėle? Štai tikroji to priežastis, kurią praleidžia ir patyrę augalų mylėtojai

Nors vasaros pradžia yra puikus metas atnaujinti kambarinių augalų žemes, daugelis augalų mylėtojų įkrenta į tą pačią spąstus: puošnus naujas vazonas, šviežias substratas, o augalas lyg prakeiktas. Vietoje žaliuojančio palangės akcento – mirštantis šešėlis. 

Kodėl tai vyksta? Tiesa nemaloni, bet paprasta: daugelis žmonių, persodindami gėles, pasirenka netinkamą vazoną. O tai yra tiesiausias kelias į augalo puvimą. Paaiškiname, kaip tokio likimo išvengti, net jei neturite „žaliųjų rankų“.

Persodinote gėlę, o ji miršta? 

Pati didžiausia, bet dažniausiai nepastebima klaida – vazono dugnas be skylučių. Estetiškai – gal ir gražiau, bet augalui – tai lyg plastikinis karstas. Be galimybės nutekėti vandeniui, viduje pradeda kauptis drėgmė, o kartu ir bakterijos bei pelėsiai. Šaknys neturi kuo kvėpuoti, prasideda puvimo procesas.

Pradžioje atrodo, kad augalas tiesiog ištroškęs – lapai vysta, krinta, stiebai tampa minkšti. Reakcija? Dar daugiau vandens. Taip sukuriamas užburtas ratas: daugiau vandens – dar daugiau irimo. Rezultatas: vietoje naujo augimo – lėtinis nykimas.

Kitas ženklas, kad augalas skęsta, yra stiprus nemalonus kvapas, sklindantis iš vazono. Tai – puvimo procesų signalas. Laiku nesureagavus, šaknų sistema tiesiog sunyksta, o augalas tampa bejėgis.

Kaip išvengti žūties? Sprendimas paprastesnis, nei manote

Viskas, ko reikia, tai vazonas su bent keliomis skylutėmis dugne. Jos užtikrina oro cirkuliaciją ir leidžia vandeniui nutekėti. Toks sprendimas, kad ir koks paprastas atrodytų, kardinaliai keičia augalo gyvenimo kokybę.

Jeigu jums patinka puošnūs keraminiai vazonai be skylių – naudokite juos kaip dekoratyvines apsaugas. Į jas įstatykite augalą su funkciniu, kvėpuojančiu vazonu. Tokiu būdu išsaugosite estetiką, bet nesudarysite augalui mirtinų sąlygų.

Taip pat nepamirškite apie drenažą – jis būtinas net ir vazonuose su skylėmis. Keramzitas, žvyras ar net senų keramikos šukių sluoksnis dugne padeda apsaugoti šaknis nuo perteklinės drėgmės. Tai yra pirmas jūsų gėlės draugas ir saugiklis nuo puvimo.

Apgaulingai lengvas, bet pavojingas procesas

Persodinimas dažnai laikomas smagia, terapine veikla – naujas vazonas, šviežias substratas, šiek tiek vandens ir viskas. Bet iš tiesų tai yra rizikingas žingsnis. Kiekviena detalė turi reikšmę: nuo vazono konstrukcijos iki žemės sudėties.

Neatidžiai persodintas augalas, tai tarsi chirurginė operacija be dezinfekcijos. Viskas gali atrodyti tvarkoje kelias dienas, bet iš vidaus jau vyksta žala. O kai pastebėsite pirmuosius simptomus – dažniausiai jau būna per vėlu.

Augalo žūtis ne visada reiškia netinkamą rūšį ar nesėkmę. Dažnai tai vos vienas neteisingas sprendimas, kurio galima buvo lengvai išvengti. Pakanka vos vieno žvilgsnio į vazono dugną prieš sodinimą.

Viena klaida, kuri naikina dešimtis augalų

Niekas nenori augalo žūties, bet labai dažnai ji būna žmogaus sukurta. Puodynės be skylučių atrodo gražiai, bet yra tikroji gėlių kapavietė. Jei norite, kad jūsų augalai ne tik išgyventų, bet ir klestėtų – pradėkite nuo paprasčiausio: pasirinkite tinkamą indą.

Tikroji gėlininko sėkmė slypi ne dekoratyviuose prieduose, o tais pačiais pagrindais, kurie leidžia augalams kvėpuoti, augti ir žaliuoti. Vazonas yra jų namai. Ir kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti, kad tie namai būtų tinkami.