NT mokestis Lietuvoje taps karšta bulve: G. Paluckas tikina, kad daugumai jo netaikys, bet ar tikrai?

Finansų ministerija siūlo NT mokestį taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės vienam asmeniui, o šeimoms - nuo 80 tūkst. eurų. Mokesčio tarifai svyruotų nuo 0,1 iki 1 proc., priklausomai nuo turto vertės. 

Be to, ketinama keisti ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, kurie siektų iki 36 proc. Tokie sprendimai sulaukia ne tik politinės, bet ir visuomeninės kritikos, tad ieškoma kompromisų. Tačiau tam, kad galėtume objektyviai vertinti Lietuvos planuojamus pokyčius, verta pasižvalgyti, kaip NT mokesčio klausimai sprendžiami kitose Europos Sąjungos šalyse. 

Kuo mes skiriamės, o kur sekame bendromis tendencijomis? Pažvelkime į šią situaciją plačiau.

Lietuvos planai ir galimi pakeitimai

Vyriausybė akcentuoja, kad siūlomas NT mokestis būtų taikomas ne visiems. Grindys, kurios prasidėtų nuo 40 tūkst. eurų vienam asmeniui yra statistiškai aktualios tik nedidelei daliai gyventojų. Dauguma šeimų kartu valdo turtą, kurio vertė viršija 80 tūkst. eurų, taigi jie patenka į galimų mokėtojų grupę. Visgi premjeras užtikrina, kad net ir tokiu atveju mokestis bus nedidelis.

Dabartinės Finansų ministerijos siūlomos ribos dar gali keistis. G. Paluckas žada, kad modeliavimas bus atnaujintas, o sprendimai koreguojami, jei tai bus pagrįsta duomenimis ir visuomenės lūkesčiais. Taip pat pabrėžiama, jog svarbu išlaikyti pirminį mokesčių reformos tikslą: didinti biudžeto pajamas bei atitikti Europos Sąjungos įsipareigojimus.

Europos šalių NT mokesčių kontekstas

Kad įvertintume Lietuvos poziciją, verta pasižvalgyti į tai, kaip NT mokesčiai taikomi Europoje. Skirtumai tarp valstybių – milžiniški.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje NT mokestis gali siekti net 1,94 proc. turto vertės. Tai vienas aukščiausių tarifų Europoje. Panašūs tarifai taikomi Graikijoje (1,13 proc.), Prancūzijoje (apie 0,98 proc.), o Ispanijoje – nuo 0,4 iki 1,1 proc., priklausomai nuo regiono.

Tuo metu Vokietijoje taikomas NT mokestis sudaro apie 0,21 proc., o Estijoje – tik žemės mokestis, kuris vidutiniškai siekia 0,11 proc. Šalyse kaip Kipras ar Malta, NT mokesčio apskritai nėra.

Kokia kryptimi eina Lietuva?

Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvos siūlomi tarifai atrodo santūrūs. Net ir didžiausias 1 proc. tarifas vis dar atitinka europinį vidurkį, o 0,1 proc. riba yra tarp žemiausių. Tai leidžia Lietuvai išlikti patrauklia NT rinkai valstybe, tuo pačiu pritraukiant papildomas pajamas į biudžetą.

Be to, kai kurios Europos šalys taiko vadinamąjį progresinį NT apmokestinimą. Tai reiškia, kad mokesčio tarifas didėja augant turto vertei. Toks modelis svarstomas ir Lietuvoje, kur nuo 2025 metų siūloma pritaikyti nuo 0,1 iki 1 proc. tarifus, priklausomai nuo NT vertės. Ši praktika atitinka modernaus apmokestinimo principus.

Kaip vertina visuomenė?

Didžiausią susirūpinimą kelia ne pats mokestis, o jo taikymo skaidrumas, aiškumas ir proporcingumas. Premjeras akcentuoja, kad svarbu įsiklausyti į visuomenės atstovų, verslo asociacijų nuomones. Vyriausybės tikslas yra iki gegužės 12 dienos pabaigti diskusijas ir pateikti galutinį projektą Seimui.

Diskutuojama ir dėl kitų siūlomų pokyčių: gyventojų pajamų mokesčio tarifų iki 36 proc., 10 proc. mokesčio ne gyvybės draudimo sutartims (išskyrus vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą), saldintų gėrimų apmokestinimo, pelno mokesčio didinimo nuo 15 iki 17 proc. – visa tai rodo sisteminius pokyčius.

Lietuva, siekdama praplėsti NT mokesčio bazę ir surinkti papildomas pajamas, stengiasi nepersistengti – grindys numatytos aukštos, tarifai santūrūs. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvos pasirinkta kryptis atitinka modernias tendencijas: progresiniai tarifai, orientacija į aukštesnę turto klasę, socialinio teisingumo principai.

Svarbiausia yra išlaikyti skaidrumą ir pagrįstai argumentuoti kiekvieną pokytį, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti ne tik finansinį efektyvumą, bet ir visuomenės pasitikėjimą. Ši mokesčių reforma gali tapti protingo apmokestinimo pavyzdžiu, jei bus įvykdyta atsakingai ir subalansuotai.