Planuojate šeimos pagausėjimą? Štai ką svarbu žinoti apie pasirengimą, sveikatos pokyčius ir vaisingumo stebėjimą

Kai kurie pokyčiai gali pasirodyti mažareikšmiai, bet būtent jie lemia ilgalaikį rezultatą. Nuo mitybos iki miego įpročių, nuo emocinės būsenos iki bendravimo su partneriu – visa tai tampa pasirengimo dalimi. Gera žinia ta, kad daug ką galima padaryti dar prieš pasirodant dviem juostelėms teste.

Svarbiausia yra ne tik norėti, bet ir suprasti, kaip tai veikia. Kūnas siunčia ženklus, ciklai kalba, o žinojimas padeda veikti tikslingai. Tad ką iš tiesų svarbu žinoti prieš pradedant kurti šeimą?

Kūno pažinimas – pradžia viskam

Pasirengimas nėštumui prasideda nuo suvokimo, kada ir kaip pastojimas yra galimas. Simptoterminis metodas, grįstas kūno temperatūros ir gleivių pokyčių stebėjimu, padeda tiksliau nustatyti vaisingas dienas. Taip išvengiama klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad ovuliacija visada įvyksta ciklo viduryje.

Fiziologiniai požymiai, kaip krūtų jautrumas, ciklo vidurio skausmas ar net nedidelis kraujavimas – gali daug pasakyti apie kūno būklę. Tačiau vis dar nemažai moterų šiuos signalus ignoruoja. Todėl planuojant nėštumą svarbu ne tik laukti stebuklo, bet ir stebėti, fiksuoti, analizuoti.

Svarbu suprasti ir tai, kad pastojimas gali užtrukti. Statistika rodo, jog tik apie ketvirtadalį porų sėkmingai pastoja per pirmąjį ciklą. Didžiajai daugumai tai užtrunka iki pusės metų ar net ilgiau. Tai normalu.

Sveikatos pagrindas – gyvenimo būdo korekcija

Planuojant nėštumą, abu partneriai turi įvertinti savo sveikatą. Rūkymas, alkoholis, nejudrumas ar miego trūkumas – viskas turi įtakos. Tai ne griežtos taisyklės, o kvietimas pasirūpinti savo kūnu dar prieš pradedant naują gyvybę.

Mityba tampa viena pagrindinių temų. Jei iki tol racione dominavo pusfabrikačiai ar saldūs užkandžiai – metas įsileisti šviežius produktus, vaisius, daržoves. Tinkamai subalansuotas maistas padeda ne tik pastoti, bet ir užtikrina geresnę vaisiaus raidą.

Fizinis aktyvumas neturi būti intensyvus. Užtenka reguliaraus judėjimo, pasivaikščiojimų, tempimo pratimų ar plaukimo. Tikslas – palaikyti normalią kūno masę ir kraujotakos sistemą.

Vitaminai ir papildai – kada ir ką verta įtraukti

Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį turėtų pagalvoti planuojančios moterys yra folio rūgštis. Ji prisideda prie vaisiaus nervų sistemos formavimosi ir padeda sumažinti riziką apsigimimams. Rekomenduojamas kiekis – 400–600 mikrogramų per dieną, pradedant dar prieš pastojimą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į geležies kiekį organizme, nes jos prireiks daugiau nėštumo metu, kai išauga raudonųjų kraujo kūnelių poreikis. Be to, omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA forma, naudinga vaisiaus smegenų ir regėjimo vystymuisi.

Svarbu ne tik pradėti vartoti papildus, bet ir reguliariai tikrintis sveikatą: įvertinti kraują, konsultuotis su gydytojais, atsižvelgti į esamus sutrikimus ar lėtines ligas. Tai leidžia užkirsti kelią komplikacijoms.

Emocinė sveikata – tylus, bet svarbus elementas

Ne mažiau svarbi yra emocinė būklė. Į nėštumo planavimą įeina viltys, ir nerimas, ir kartais nusivylimai. Labai svarbu, kad poros tarpusavyje kalbėtų, palaikytų vienas kitą ir neskubėtų kaltinti dėl nepavykusių mėnesių.

Stresas gali daryti įtaką hormonų balansui, tad verta ieškoti būdų, kaip išlaikyti ramybę. Kvėpavimo pratimai, meditacija, dienoraščio rašymas ar tiesiog pokalbiai su artimaisiais – visa tai padeda išlaikyti vidinį balansą.

Naudingi įrankiai namuose – bet ne vietoj gydytojo

Technologijos leidžia šiandien lengviau stebėti vaisingumą net neišeinant iš namų. Ovuliacijos testai padeda numatyti palankų laiką pastojimui, o vyrams galima naudoti greituosius testus spermatozoidų kiekiui įvertinti.

Tačiau šie testai – tik papildoma pagalba. Jie negali pakeisti profesionalios konsultacijos. Jei per metus reguliarių santykių nepavyksta pastoti, laikas pasitarti su medikais. Tai ne ženklas panikuoti, bet protingas žingsnis į atsakingą šeimos planavimą.