Psichologai atskleidžia realybę: šios klaidos dažnai painiojamos su meile ir veda tik į nusivylimą

Nors visi trokšta šilumos, artumo ar stabilumo, būtent šie poreikiai dažnai sukuria iliuziją, kad tai meilė. Tačiau išmokti atskirti tikrus jausmus nuo to, kas tik atrodo meile, būtina kiekvienam, siekiančiam sveikų ir brandžių santykių.

Santykių specialistas dalinasi, kokias dešimt klaidų žmonės daro dažniausiai. Šios emocinės pinklės vilioja, bet ilgainiui jos palieka daugiau žaizdų nei tikro džiaugsmo.

Emocinė priklausomybė neturi nieko bendra su meile

Kai gyvenimas be kito žmogaus atrodo beprasmis, verta stabtelėti ir permąstyti, ar tai iš tikrųjų meilė. Toks ryšys neretai slepia baimę likti vienam, o ne tikrus jausmus. Dažnai žmonės įvardija tai kaip „stiprią meilę“, tačiau sveikuose santykiuose mylima, o ne kabinamasi iš paskutiniųjų. Šis jausmas ne retai painiojamas su meile, tačiau jis gimsta ne iš širdies šilumos, o iš vidinio nesaugumo ir baimės likti vienam.

Aistra nėra meilės sinonimas

Galingas fizinis potraukis gali apsukti galvą taip, kad atrodo – tai meilė. Tačiau jei be miegamojo pokalbių nėra, o ryšys neišauga į kažką gilesnio, tai tėra hormonų žaidimas. Toks jausmas gali būti intensyvus, tačiau trumpalaikis. Kai aistra išblėsta, nelieka nieko, kas palaikytų santykius. Svarbu suprasti, kad meilė yra žymiai daugiau nei kūniška trauka ar laikinai sustiprėję jausmai.

Gelbėtojo kompleksas nėra meilė

Kai santykiuose skamba mintys „aš jį pakeisiu“ ar „ji su laiku taps kitokia“, verta savęs paklausti, ar tai meilė, ar tik noras išgelbėti kitą. Meilė nėra nei terapija, nei misija. Toks ryšys greičiau veda į išsekimą nei į džiaugsmą. Bandymas gelbėti kitą žmogų iš priklausomybių ar emocinių žaizdų nėra meilės įrodymas. Tai psichologinė spąstai, kur įklimpsta daug santykių.

Statuso troškimas slepia ne meilę, o ambicijas

Ne retai santykius kuria ne meilė, o susižavėjimas partnerio padėtimi, pinigais ar įtaka. Toks ryšys labiau primena norą būti šalia „laimėtojo“ nei tikrus jausmus. Įsimylima ne žmogų, o jo sukurtą įvaizdį, kuris greitai subliūkšta. Toks pasirinkimas dažniausiai baigiasi nusivylimu, nes realybė visada kitokia nei mūsų fantazijos.

Baimė likti vienam veda į iliuzinius jausmus

Likus vienam atrodo, jog bet kokie santykiai geriau nei jokie. Tačiau meilė nėra kompromisas su savo vidine tuštuma. Kai santykiai kuriami tik tam, kad nebūtų vieniša, į kitą asmenį projektuojama viskas, ko trūksta pačiam. Tokie santykiai dažniausiai niekur neveda, nes grindžiami baime, o ne jausmais.

Įpročiai dažnai painiojami su jausmais

Po penkerių bendro gyvenimo metų lengva manyti, kad tai meilė. Bendra buitis, bendra dantų pasta ir pasidalinti vakarai prie televizoriaus – visa tai kuria saugumo iliuziją. Tačiau jei nebeprisimename, kada paskutinį kartą nuoširdžiai troškome apkabinimo, galbūt tai jau tik rutina. Meilė nėra tik įprotis. Ji turi augti, keistis ir išlikti šilta.

Žavėjimasis nėra meilė

Kartais įsimylime ne žmogų, o jo įvaizdį. Tas susižavėjimas lengvai painiojamas su jausmais, tačiau tai – iliuzija, kuri greitai žlunga susidūrus su realybe.

Kaltė neturėtų laikyti kartu

Kai liekama santykiuose tik dėl kaltės jausmo, kad palikus partnerį jam bus bloga, verta prisiminti, kad meilė nėra nei grandinės, nei auka. Tokios sąjungos atima daugiau jėgų nei suteikia laimės. 

Nepatenkintų poreikių projekcija kuria iliuzijas

Matyti kitame tai, ko trūksta pačiam, dažnai baigiasi nusivylimu. Meilė nėra sapnas apie idealų žmogų – tai kasdienybė su realiu žmogumi, su visais jo trūkumais.

Drama nėra meilės gilumas

Kur nuolat liejasi ašaros, kyla skandalai ar dramatiški išsiskyrimai, ten dažnai nėra meilės. Tai – emocinis chaosas, ne jausmų gilumas. Meilė suteikia ramybę net audringomis dienomis. Būti kartu reikia ne todėl, kad be kito neįmanoma, o todėl, kad su juo tiesiog geriau.

Svarbiausia nepainioti panašumo su tikrumu. Tikra meilė suteikia ramybę, šilumą ir brandų džiaugsmą. Visa kita – tik laikinos iliuzijos, kurios baigiasi nusivylimu.