Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidžia: šalies gyventojai jaučiasi vis saugesni

„Per du dešimtmečius Lietuva padarė įspūdingą pažangą – tai rodo ne tik augantis gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, bet ir gerėjantis saugumo jausmas gyvenamojoje aplinkoje. Pasitikėjimas mūsų pareigūnais yra labai aukštas, tai sunkaus ir nuoseklaus darbo bei pasišventimo savo profesijai įvertinimas. 

Apklausos duomenimis, net 92 proc. respondentų nurodo, kad jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje. Tai reiškia, kad pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigą visuomenei, ateidami į pagalbą žmonėms sunkiose ir pavojingose situacijose bei užtikrindami viešąjį saugumą“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.

Per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai padaugėjo žmonių, kurie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje (nuo 54 iki 92 proc.), gerai vertina kriminogeninę situaciją (nuo 29 iki 80 proc.) bei mano, kad rizika tapti nusikaltimo auka yra maža (nuo 34 iki 77 proc.). Nors vyresnio amžiaus (65–80 m.) žmonės, taip pat mažas pajamas gaunantys ir kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai jaučiasi kiek mažiau saugūs, bendras situacijos vertinimas – itin pozityvus.

Per šį laikotarpį reikšmingai pasikeitė ir žmonių požiūris į savo atsakomybę už savo ir savo turto saugumą. Net 94 proc. respondentų teigė, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų apsaugoti savo nuosavybę – tai ženkliai daugiau nei 2006 m., kai tokių buvo tik 63 proc. Augantis sąmoningumas – vienas esminių šiuolaikinės visuomenės bruožų, rodančių stiprėjantį pilietiškumą.

Dažniausiai gyventojų įvardijamos grėsmės – sukčiavimai ir su narkotikų vartojimu bei platinimu susiję nusikaltimai. Vis daugiau gyventojų bendradarbiauja su kaimynais, draudžia savo turtą ir rūpinasi asmens duomenų apsauga (tai daro net 68 proc. apklaustųjų). Tarp skirtingų amžiaus grupių ryškėja saugumo elgsenos skirtumai: jaunimas mažiau rūpinasi prevencija, o vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę imtis konkrečių priemonių.

Lietuvos rodikliai itin pozityviai atrodo ir Europos Sąjungos kontekste. Remiantis 2023 m. Eurostato duomenimis, pagal subjektyvų saugumo jausmą Lietuva patenka tarp trijų saugiausių ES šalių – geriau situaciją vertina tik Kroatijos ir Lenkijos gyventojai.

Tyrimas taip pat rodo, kad žmonės teigiamai vertina teisėsaugos institucijų veiklą. 2024 m. apklausoje 81 proc. respondentų palankiai įvertino policijos, 90 proc. – ugniagesių gelbėtojų, 86 proc. – Bendrojo pagalbos centro, o 73 proc. – pasieniečių darbą.

Pasitikėjimas policija ne tik viršija daugelį kitų šalies institucijų, bet ir užima aukštas pozicijas visoje ES – pagal 2024 m.  Eurobarometro duomenis Lietuva yra 8 vietoje, nusileisdama tik Skandinavijos šalims, Austrijai, Portugalijai ir Liuksemburgui.

Tyrimą pristačiusi VRM Projektų ir kokybės vertinimo skyriaus vyr. patarėja dr. Eglė Vileikienė  pabrėžia, kad pasitikėjimas viešojo saugumo institucijomis ne tik stiprina valstybės institucijų legitimumą, bet ir prisideda prie bendros visuomenės sanglaudos bei socialinio stabilumo. Aukštas pasitikėjimas policija yra vienas iš esminių saugios ir atsparios visuomenės komponentų.

Saugumo jausmą papildo ir augantis gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Per penkerius metus nuo 48 iki 52 proc. išaugo tų, kurie žino, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių metu. Net 90 proc. gyventojų gauna trumpuosius perspėjimo pranešimus, 53 proc. turi maisto atsargų 72 valandoms, 36 proc. žino artimiausios priedangos vietą.

Pagal šiuos pasirengimo rodiklius Lietuva daug geriau atrodo Europos Sąjungoje kontekste. Remiantis 2024 m. Eurobarometro apklausos duomenimis, Lietuvoje  66 proc. gyventojų turi žibintuvėlį ar žvakių (ES vidurkis – 47 proc.), 54 proc. – pirmosios pagalbos vaistinėlę (ES vidurkis – 36 proc.), 42 proc. – maisto ir vandens atsargų (ES vidurkis – 29 proc.), o 30 proc. yra susitarę su šeimos nariais dėl veiksmų nelaimės atveju (ES vidurkis – 18 proc.).

Gyventojų sąmoningumui civilinės saugos srityje didinti Vidaus reikalų ministerija inicijavo mobiliosios programėlės LT72 sukūrimą. Nuo kovo 10 d. programėlė pasiekiama visiems „App Store“ ir „Google Play“ vartotojams, o ją jau atsisiuntė beveik 60 tūkst. gyventojų. Šiuolaikiška platforma padeda žmonėms pasiruošti tiek stichinėms nelaimėms, tiek branduolinėms grėsmėms ar karinėms krizėms.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie VRM iniciatyva 2024 m. rugsėjo–lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Visose šalies savivaldybėse apklausti 3017 respondentų nuo 15 iki 80 metų.