Revoliucija jūsų sode: šios dvi virtuvės atliekos pavers jūsų buksmedį nenugalimu, jokia sausra ar ligos nebebaisios

Jei pastebite, kad buksmedžio lapai ima gelsti ar jis tampa retas, tai ne tik estetinis rūpestis. Tai aiškus ženklas, kad jūsų augalas reikalauja pagalbos. Laimei, nebūtina išlaidauti specialioms trąšoms – veiksmingas priemones galite pasiruošti iš to, ką turite namuose. Skysčiai, pagaminti iš augalinių likučių, veikia ne prasčiau nei brangūs preparatai iš sodo centrų.

Augalų priežiūra vasarą – tai tarsi kasdienis dialogas tarp jūsų ir gamtos. Kuo daugiau skirsite dėmesio buksmedžiui, tuo dosniau jis atsilygins – tankia laja, stipriais ūgliais ir atsparumu sausrai. Viskas prasideda nuo reguliaraus tręšimo ir tinkamo laistymo.

Kodėl verta tręšti buksmedį, kokie požymiai išduoda, kad jam trūksta pagalbos

Jūsų buksmedis staiga pradėjo skursti? Pastebite pageltusius lapus ar silpną augimą? Tokie pokyčiai dažnai reiškia maistinių medžiagų trūkumą. Buksmedžis nėra itin reiklus augalas, bet be trąšų jų gyvybingumas mažėja. Tai ypač aktualu, jei jie auga skurdesnėje dirvoje ar dažnai karpomi.

Tręšimas padeda skatinti naujų ūglių formavimąsi, stiprina augalą, pagerina atsparumą sausroms ir net ligoms. Reguliariai maitinamas buksmedžis ne tik vešliau auga, bet ir geriau reaguoja į kirpimą – jo forma tampa aiškesnė, tankesnė, spalva sodresnė. Jei norite gyvatvorės, kurią girs net praeiviai, verta nepamiršti šio žingsnio.

Kada tręšti?  

Laikas – čia tikrai svarbus. Pirmą kartą buksmedžius rekomenduojama tręšti nuo kovo iki gegužės, kai augalas pradeda vegetacijos sezoną. Tai padeda jam greičiau atsistatyti po žiemos ir aktyviau augti pavasarį. Antrą kartą – birželio ar liepos mėnesiais, jei dirvožemis skurdus arba augalas dažnai karpomas.

Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį galima naudoti rudenines trąšas, kuriose nėra azoto, taip buksmedžis pasiruoš žiemai, o ne leisis į naujų lapų augimą. Labai svarbu prisiminti – paskutinį kartą naudoti trąšas su azotu reikėtų ne vėliau kaip liepos pabaigoje. Priešingu atveju jauni ūgliai iki šalnų nespės sumedėti ir žus.

Kaip pasigaminti trąšas namuose pigiai ir efektyviai

Trąšos nebūtinai turi būti pirktinės. Viena iš efektyviausių natūralių priemonių – tai dilgėlių raugas. Jis pasižymi aukštu azoto kiekiu ir yra tikras energijos užtaisas augalui. Jums reikės apie kilogramo šviežių dilgėlių ir 10 litrų vandens. 

Viską užpilkite kibire ir laikykite dvi savaites, kasdien pamaišydami. Gautą skystį nukoškite ir atskieskite santykiu 1:10. Laistykite buksmedį ties šaknimis – ne dažniau nei kas 2-3 savaites, iki liepos pabaigos.

Kitas paprastas receptas – bananų žievių nuoviras. Skirtingai nei dilgėlės, bananų žievės pasižymi dideliu kalio, kalcio ir fosforo kiekiu, o šios medžiagos ypač svarbios, jei norite tankios, žvilgančios lapijos. 

Dvi bananų žieveles pavirkite litre vandens apie 15 minučių, atvėsinkite ir praskieskite santykiu 1:5. Šį tirpalą naudokite kartą per savaitę – jūsų buksmedžiai greitai atgaus sodrią spalvą.

Ne tik išorė, kaip prižiūrėsite, taip ir atrodys

Nors daug dėmesio skiriama kirpimui ir formavimui, svarbiausias buksmedžio grožio garantas slypi giliau – dirvoje. Jūsų pastangos gaminti natūralias trąšas ne tik atsispindės žalumoje, bet ir padės išvengti problemų, kurios dažnai atsiranda per vėlai: sausros pažeidimų, grybelinių ligų ar sulėtėjusio augimo.

Jei pasirūpinsite buksmedžio maitinimu jau šiandien – rudenį džiaugsitės tvirtu, sveiku augalu. Ir net jei kaimynas slėps pavydą už gardžių komplimentų – jūs žinosite, kad už tai atsakinga vos kelios saujos dilgėlių ar bananų žievės.

Tad sekantį kartą, kai išmesite bananų žievelę ar pamatysite dilgėlę pakelėje – prisiminkite savo buksmedžį. Galbūt tai bus būtent tas lašas, kurio jam reikėjo, kad suspindėtų visu gražumu.