Sodini viską į vieną lysvę? Sodininkai atskleidžia, kokie augalai negali pakęsti vienas kito

Tada pradedama kaltinti saulę, lietų, sodininkavimo mėnulio fazes ar net sraiges. Bet dažnai tikroji priežastis slypi visai paprastoje vietoje – tai, ką pasodinai šalia. Pasirodo, kai kurie augalai tiesiog netoleruoja vienas kito. Jie konkuruoja, kenkia vienas kitam per šaknis ar net išskiria medžiagas, kurios stabdo augimą. 

Tai jau seniai pastebėta praktikoje, ir dabar tai patvirtina ir augalų biologai. Tad jei šiemet planuoji sodą ar jau ruošiesi lysvėms, verta žinoti, kurie deriniai yra draugiški, o kurių geriau vengti. Nes net ir sveika sėkla nesužydės, jei šalia jos – kaimynas, su kuriuo ji nesutaria.

Pomidorai ir agurkai – pora, kuri neturi nieko bendra

Šios dvi daržovės dažnai laikomos klasikiniais šiltnamio gyventojais. Bet iš tiesų jos viena kitai gali trukdyti. Pomidorai mėgsta sausą, šiltą orą, agurkams reikia daugiau drėgmės. Skirtingi poreikiai sukuria skirtingą mikroklimatą, kuris galiausiai netinka nei vieniems, nei kitiems. 

Be to, pomidorai išskiria tam tikras medžiagas per šaknis, kurios gali stabdyti kaimyninių augalų augimą. Agurkai jautresni, ir net jei iš pradžių viskas atrodo gerai, vaisių gali būti mažiau arba jie bus deformuoti. Jei nėra galimybės jų atskirti, verta bent jau pasirūpinti, kad tarp jų būtų aiškus atstumas ir skirtinga laistymo sistema. Bet idealiausia – atskiros lysvės.

Morkos ir krapai – ne tokie jau geri draugai

Šie augalai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai artimi – abu kvapnūs, ploni, net lapai panašūs. Bet būtent dėl šių panašumų jie ir kenkia vienas kitam. Krapai per greitai išnaudoja dirvožemio maistines medžiagas, o jų šaknys gali slopinti morkų daigus.

Jei pasodinami per arti, morkos užauga smulkesnės, rečiau ir nelygiai. O jei krapų dar ir per daug, morkų skonis gali pasikeisti. Geriausia juos laikyti bent per dvi lysves vieną nuo kito. Tuomet abi kultūros augs be konkurencijos.

Svogūnai ir pupelės – konkurencija dėl teritorijos

Svogūnai garsėja tuo, kad saugo nuo ligų ir kenkėjų. Todėl juos dažnai sodina šalia kitų augalų kaip apsaugą. Tačiau yra viena daržovė, kuriai svogūnai tikrai nepadeda – tai pupelės. Pupelės yra azoto kaupėjos, jų šaknys dirba kitaip nei daugumos daržovių. O svogūnai tą procesą stabdo.

Be to, svogūnų kvapas ir veikliosios medžiagos gali slopinti pupelių augimą, ypač pradiniame etape. Jei jos vis dėlto pasodinamos šalia, galima pastebėti, kad pupelės auga lėčiau ir vėliau duoda derlių. Tuo tarpu svogūnai, pasodinti šalia morkų ar burokėlių, jaučiasi puikiai. Tad svarbu ne tik, ko vengti, bet ir ką rinktis vietoj to.

Bulvės – vienos, nes joms visko reikia daug

Bulvės dažnai sodinamos atskirai, nes joms reikia daug vietos, daug šviesos ir jos linkusios išsiplėsti. Jos stipriai veikia dirvožemį ir dažnai palieka jį skurdesnį. Be to, bulvės jautrios įvairioms ligoms, kurios lengvai pereina ir į kitus šalia esančius augalus.

Jeigu šalia jų sodinsi pomidorus ar baklažanus, rizikuoji abiem. Tai tos pačios šeimos augalai, kurie greitai perima vieni kitų ligas, ypač jei vasara šilta ir drėgna. Geriausia bulvėms palikti atskirą kampą ir po jų lysvę keisti, kad žemė atsigautų.

Kaip planuoti lysves, kad augalai nesipeštų

Svarbiausia yra nepamiršti, kad augalai turi savų simpatijų ir antipatijų. Derinti reikėtų ne tik pagal tai, kas gražiai atrodo ar ką lengva pasiekti. Kaimynystė svarbi ir dėl dirvožemio, ir dėl mikroklimato, ir dėl išskiriamų medžiagų.

Prieš sodindamas verta peržiūrėti pagrindinius derinimo principus. Šalia galima dėti augalus, kurie netrukdo vieni kitiems augti, kurių šaknys eina skirtingais lygiais ir kurių poreikiai nėra vienodi. Taip pat verta derinti lėtai augančius su greitesniais, kad vieni kitiems neužstotų saulės.

Sodas – tai ne tik rankų darbas, o ir galvos darbas. Ir kartais net smulkūs pokyčiai, pavyzdžiui, pora centimetrų tarp eilių ar kito kaimyno pasirinkimas, gali reikšti ne šiek tiek daugiau derliaus, o visai kitokį sezoną.