Stulbinantis pabėgimas iš kalėjimo: tai kas įvyko Prancūzijoje nustebino net ir visko mačiusius ekspertus

Prancūzijoje užfiksuotas pabėgimas iš kalėjimo privertė suabejoti, ar įmanoma sukurti sistemą, kuri būtų visiškai atspari žmogaus išradingumui. Vienas iš kalinių, atlikdamas bausmę „Corbas“ kalėjime netoli Liono miesto, pasinaudojo neeiline proga. Jo kameros draugas baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tą dieną turėjo būti paleistas. 

Pabėgimo sumanytojas nusprendė veikti būtent tuo momentu. Jis pasislėpė išvykstančio nuteistojo sportiniame krepšyje, kuris nebuvo atidžiai patikrintas. Krepšį sėkmingai išnešė iš kalėjimo, o pabėgėlis kartu su juo paliko įkalinimo įstaigą.

Šis atvejis stebina tuo, kad pabėgimas įvyko be jokių smurto ar išorinių sąmokslininkų. Neprireikė nei ginklų, nei techninių gudrybių. Viskas buvo paremta drąsa, laiko planavimu ir pareigūnų aplaidumu. Tai rodo, kad net paprastos idėjos gali virsti realybe, jei jų įgyvendinimas nepriekaištingai suplanuotas.

Sistemos trūkumai ir žmogiškos klaidos

Po šio incidento Prancūzijos kalėjimų administracija nedelsiant pradėjo tyrimą. Vadovas Sébastien Cauwel viešai pripažino, kad tai beprecedentis atvejis visos šalies bausmių vykdymo istorijoje. Vis dėlto svarbiausias klausimas šiuo metu nėra tik pats pabėgimas, bet kaip jis galėjo įvykti nepastebėtas.

Kalinio dingimas pastebėtas tik kitą rytą, o tai leidžia manyti, kad kalėjimo personalas neatliko tinkamos vakarinių patikrinimų procedūros. Be to, oficialiai pripažinta, jog „Corbas“ kalėjimas susiduria su dideliu perpildymu. Jo užimtumas pastaruoju metu viršija 170 procentų, kas reiškia, kad kiekvienam prižiūrėtojui tenka daug daugiau darbo nei turėtų.

Tokia situacija sukuria palankią terpę klaidoms. Kai pareigūnai dirba virš savo galimybių ribų, tampa sudėtinga nuosekliai užtikrinti saugumą. Šis pabėgimas tapo gyvu pavyzdžiu, kaip sisteminės problemos gali turėti realių ir pavojingų padarinių.

Pabėgėlio pavojingumas kelia papildomą nerimą

Kaip paaiškėjo vėliau, pabėgęs asmuo nebuvo eilinis kalinys. Jis buvo nuteistas už kelis nusikaltimus ir papildomai figūravo tyrime dėl organizuoto nusikalstamumo. Tai reiškia, kad jis priklausė pavojingam kriminaliniam tinklui ir galimai turėjo ryšių už kalėjimo sienų.

Toks žmogus laisvėje kelia grėsmę ne tik pareigūnams, bet ir visuomenei. Būtent todėl šio pabėgimo atgarsiai buvo stiprūs ne tik tarp teisėsaugos pareigūnų, bet ir žiniasklaidoje bei politinėje erdvėje. Pradėtas vidinis tyrimas, o kai kurios žiniasklaidos priemonės jau kalba apie galimas atsakingų asmenų atsistatydinimo bangas.

Ankstesni panašūs atvejai

Nors šis pabėgimas buvo nepaprastai kūrybiškas, jis nėra visiškai unikalus. Prancūzijoje ir anksčiau yra įvykę įspūdingų pabėgimų. Vienas garsiausių atvejų nutiko 2023 metais, kai nusikaltėlis Mohamedas Amra, pravarde „Musė“, buvo išlaisvintas per ginkluotą užpuolimą konvojui. Jis buvo sučiuptas tik po kelių mėnesių Rumunijoje.

Šie įvykiai rodo, kad kaliniai ir jų bendrininkai vis ieško naujų būdų pergudrauti sistemą. Kiekvienas toks pabėgimas tampa pamoka institucijoms ir išbandymu visuomenės pasitikėjimui teisėsauga.

Ko galime pasimokyti iš šios istorijos

Šis pabėgimas verčia permąstyti ne tik techninius saugumo aspektus, bet ir bendrą požiūrį į kalėjimų sistemą. Ar tikrai pakanka kamerų, tvorų ir sargybinių? O gal svarbiausia yra žmogiškasis veiksnys, pavyzdžiui, budrumas, atsakomybė ir sąžiningas pareigūnų darbas?

Akivaizdu, kad net griežčiausia sistema negali apsisaugoti nuo visų situacijų, jei joje trūksta išteklių ar jei ji remiasi pervargusiais darbuotojais. Todėl ši istorija turėtų tapti postūmiu ne tik atskiriems patikrinimams, bet ir gilesnėms reformoms visoje kalėjimų sistemoje.