Traumos pavasarį smogia netikėtai: 1 iš 10 lietuvių atsiduria pas gydytojus, pasakė, kas kaltas

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, atitinkamai kasmet nuosekliai auga ir kompensacijų sumos. Jos per pastaruosius trejus metus išaugo 12 proc. ir pernai gyventojams buvo skirta beveik 1 mln. eurų traumų ir nelaimingų atsitikimų žaloms kompensuoti.

Naujas „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas patvirtina tendenciją, kad pavasarį laisvalaikio metu gyventojai patiria nemažai traumų. Apie trečdalis arba 29 proc. apklaustųjų nurodo, kad sportuodami, važinėdami dviračiu, dirbdami lauko darbus pavasarį jie yra patyrę traumų, o 1 iš 10 gyventojų (10 proc.) dėl to prireikė medicininės pagalbos.

Tad kokie pavasario iššūkiai lemia nuoseklų pavasarį patiriamų traumų skaičiaus augimą, ir ką pataria ekspertai, norint jų išvengti?

Po žiemos − nepamatuotas fizinis krūvis

„Vienas pagrindinių traumų veiksnių – staigus fizinio aktyvumo šuolis. Orams atšilus, žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, pradeda sodo, statybos ar remonto darbus, intensyviau sportuoja, tačiau dažnai be tinkamo pasiruošimo po pasyvios žiemos. Organizmas dar nebūna adaptavęsis prie padidėjusio krūvio, todėl iškyla rizika patirti raumenų, sąnarių, raiščių ar net kaulų pažeidimų“, – sako Arūnas Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

Pasak eksperto, organizmas prie sezonų kaitos prisitaiko palaipsniui, tad orui staiga sušilus, žmonės neįvertina, kad žmogaus raumenynas, ištvermė fiziniam aktyvumui vis dar yra pasyvioje būsenoje.  Ypač, jei žiemos sezono metu nebuvo reguliariai užsiimama sporto ar fizine veikla.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus pavasario sezonu 20 proc. daugėjo minkštųjų audinių ir vidaus organų sužeidimų (iki 2,5 tūkst. atvejų). Taip pat stabilus išlieka kaulų lūžių ir išnirimų skaičius, kuris vidutiniškai sudaro 1,5 tūkst. žalų atvejų pavasario laikotarpiu – tai antra dažniausia traumų priežastis.

Šioms žaloms kompensuoti pernai buvo išmokėta bendra 874 tūkst. eurų suma, tai yra apie 17 proc. daugiau nei prieš trejus metus, rodo bendrovės duomenys.

Prarastas budrumas aplinkai

Pasak A. Juodeikio, stebima dar viena tendencija – kasmet iš visų pavasario mėnesių gegužę fiksuojama daugiausiai žalų atvejų, kai žmonės, matydami geras oro sąlygas, tinkamai neįvertina aplinkos saugumo.

„Kovo ir balandžio mėnesiais, kai dar pasitaiko sniego ir slidžios kelio dangos, žmonės paprastai išlieka atsargesni. Tačiau gegužę atšilus ir įsivyravus saulėtiems orams, budrumas dažnai sumažėja – tai atsispindi ir statistikoje, kuri rodo, kad žalų skaičius šiuo laikotarpiu kasmet vidutiniškai padidėja apie 24 proc., palyginti su ankstyvuoju pavasariu“, − pastebi A. Juodeikis.

Ekspertas priduria, kad šiuo metu ypač išryškėja per žiemą atsiradusios aplinkos rizikos – nelygios kelio dangos, laiptų paviršiai, suirę šaligatviai. Žmonės linkę neįvertinti aplinkos keliamos rizikos, ypač atliekant kasdienes veiklas ar sportuojant – net ir trumpam praradus budrumą, tai gali lemti rimtas traumas.

Svarbu laiku suteikta pagalba

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad pastaruoju metu fiksuojamas stabilus kreipinių skaičius, kuomet traumos tampa ilgalaikių sveikatos problemų priežastimi. Tokios situacijos apsunkina gydymo eigą, o reabilitacija užtrunka gerokai ilgiau nei įprasta.

Kaip pažymi A. Juodeikis, laiku pradėtas gydymas bei operatyvus reikiamų dokumentų pateikimas dėl žalos administravimo reikšmingai padidina tikimybę greičiau gauti draudimo išmoką.

„Nereti atvejai, kai asmenys į gydymo įstaigą kreipiasi tik praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po traumos, nes nebegali tverti stipraus skausmo ar skundžiasi sutrikusiomis motorinėmis funkcijomis. Laiku nediagnozuoti lūžiai ar minkštųjų audinių pažeidimai gali lemti sudėtingesnį gijimą ir didesnes gydymo sąnaudas. Todėl raginame gyventojus neignoruoti pirmųjų simptomų ir nedelsti – pajutus skausmą ar pablogėjus būklei, būtina nedelsiant kreiptis į medikus“, – akcentuoja ekspertas.