Tvarumas yra madinga, bet ar tikrai nepatogu? Šie skaičiai atskleidė, ko iš tiesų nori vartotojai

2023 m. strateginės verslo tyrimų įmonės „Deloitte“ (Junginė Karalystė) atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 60 proc. vartotojų nesiėmė tvaresnių sprendimų dėl didesnių išlaidų, o 43 proc. teigė, kad tvarūs pasirinkimai jiems tiesiog nepatogūs. Labai panaši apklaustųjų dalis (42 proc.) įvardijo, jog tokie sprendimai, jų akimis – pernelyg sudėtingi.

Kone pusė šio tyrimo dalyvių nurodė besitikintys, kad tvarūs produktai bus siūlomi kaip standartas, o ne išimtis, kurią reikia pasirinkti papildomai. Todėl daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų įsitikinę, jog verslas turi aktyviai prisidėti prie šių sprendimų prieinamumo. Tik tuomet tvarumas gali tapti natūralia kasdienybės dalimi, o ne pasirinkimu, reikalaujančiu papildomo sąmoningumo ar pastangų.

Ką apie tvarius produktus ir paslaugas mano Lietuvos gyventojai? Remiantis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu reprezentatyviu gyventojų nuomonės tyrimu, reikšminga šalies gyventojų dalis tvarumą vertina palankiai, tačiau jų elgsenos modeliai taip pat vis dar išlieka priklausomi nuo konteksto.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, 40 proc. arba 2 iš 5 respondentų nurodo besirenkantys tvarius sprendimus tuomet, kai jie yra lengvai prieinami ir nereikalauja papildomų pastangų. Dar 12 proc. teigia, kad tvarumas jau yra tapęs jų gyvenimo būdo dalimi – todėl sąmoningai siekia, jog kasdieniai sprendimai atitiktų šį principą.

Pavyzdžiui, rinkdamiesi draudimo paslaugas vartotojai ne tik vertina finansines sąlygas ar paslaugų parametrus, bet ir tai, kokią ilgalaikę poveikio aplinkai vertę sukuria siūlomi sprendimai. Kone penktadalis arba 19 proc. apklaustųjų nurodo, kad tvarumo iniciatyvos turėtų didelės ar labai didelės įtakos jų sprendimui rinktis konkrečią draudimo bendrovę.

Visgi yra ir kita medalio pusė − trečdalis apklaustųjų (32 proc.) tvarumą laiko svarbia, tačiau antrine vertybe, o 16 proc. tvarumo principų nelaiko aktualiais savo sprendimų priėmimui. Tokie duomenys rodo, kad visuomenės požiūris į tvarumą vis dar nevienalytis, ir jis didžiąja dalimi priklauso nuo praktinių bei ekonominių paskatų.

Kokias tendencijų kryptis brėžia šie tyrimo rezultatai? Visų pirma − tvarumas neretai vertinamas kaip pageidautinas, bet ne visada prioritetinis pasirinkimas. Žmonės yra labiau linkę rinktis tvarius sprendimus tuomet, kai tokie pasirinkimai netrukdo įprastai jų elgsenai ir nesukuria papildomų kaštų.

Antroji svarbi prielaida − tvarumas turi būti sistemiškai integruotas į produktų ir paslaugų pasiūlą, kaip savaime suprantama dalis, be papildomų finansinių ar praktinių barjerų. Tai šiandien vis dar būtina sąlyga tvariems sprendimams kovojant dėl vartotojų dėmesio.

Galiausiai, gyventojams svarbu, kad tvarumo aspektai būtų pateikti aiškiai ir suprantamai, būtų priežastinis ryšys tarp vertės pasiūlymo ir realaus jo poveikio. Kaip pavyzdį galima paminėti, jog 6 iš 10 besirenkančių draudimo paslaugas gyventojų domintų draudimo produktai, skatinantys tvarumą – pavyzdžiui, mažesnės įmokos už energetiškai efektyvų būstą ar įdiegtus prevencinis sprendimus, palankesnis draudimas elektrinių automobilių naudotojams. Tai rodo, kad tvarumas gali sėkmingai pereiti į sąmoningą elgseną, jei verslai pasiūlo praktiškai pritaikomas ir vartotojui naudingas alternatyvas.