Tyrimo išvados stebina: reguliariai tai darantys žmonės jaučiasi laimingesni ir labiau įsitraukę

Tyrėjai, tiriantys turizmą ir renginių vadybą, nustatė, kad žmonės, kurie reguliariai lankosi festivaliuose, parodose, sporto rungtynėse, ūkininkų turguose ar maisto šventėse, dažniau patiria džiaugsmą, susijaudinimą, pasitenkinimą ir laimę. 

Be to, šie žmonės linkę labiau įsitraukti į tai, ką veikia, todėl dažnai net praranda laiko pojūtį, tai laikoma vienu iš gilaus pasinėrimo į veiklą požymių.

Dalyvavimas gyvuose renginiuose stiprina ryšį su aplinka, skatina emocinį įsitraukimą ir leidžia trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 350 žmonių iš Pietų Australijos. Jie pasakojo apie savo patirtį tiek gyvuose, tiek virtualiuose renginiuose ir dalinosi, kaip tai paveikė jų savijautą.

Tyrimo rezultatai, tai daugiau džiaugsmo ir susikaupimo

Rezultatai aiškiai parodė, kad tie, kurie dažniau lankė gyvus renginius, jautėsi laimingesni, labiau susitelkę į akimirką ir kupini energijos. Šie dalyviai ne tik patyrė daugiau džiaugsmo, bet ir jautė stipresnį ryšį su kitais žmonėmis bei aplinka.

Pasak profesoriaus Sunny Son iš Pietų Australijos universiteto, šis tyrimas padėjo išsamiai įvertinti, kaip renginiai veikia žmonių savijautą. Nors anksčiau dažnai buvo teigiama, kad renginiai gali pagerinti gerovę, iki šiol trūko mokslinių įrodymų. Šis tyrimas suteikė platesnį supratimą, kaip renginiai veikia ne tik lankytojus, bet ir bendruomenes.

Nauda visai visuomenei

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad aukštesnis gerovės lygis yra siejamas su mažesne ligų ir traumų rizika, ilgesniu gyvenimu, geresniais darbo rezultatais ir stipresniu įsitraukimu į bendruomenės veiklą. Todėl renginių organizavimas yra ne tik turizmo ar pramogų klausimas, bet ir visuomenės sveikatos bei socialinės darnaus vystymosi dalis.

Virtualūs renginiai, tai tik ribota nauda

Nors virtualūs renginiai, pavyzdžiui, tiesioginės transliacijos ar internetiniai koncertai, taip pat gali suteikti tam tikrą pasitenkinimo jausmą, jų poveikis emocinei gerovei yra žymiai silpnesnis. Tyrimo metu nustatyta, kad virtualūs renginiai neturi tokio paties poveikio džiaugsmo ar įsitraukimo lygiui, kaip gyvi susitikimai.

Praktinis pritaikymas įmonėse ir bendruomenėse

Flinderso universiteto docentė dr. Eliza Kitchen teigia, kad įmonės gali pasinaudoti renginių poveikiu darbuotojų gerovei, įtraukdamos juos į motyvacines programas. Renginiai taip pat gali būti naudingi mokykloms ir universitetams, padedant studentams sumažinti stresą ir lengviau prisitaikyti prie studijų aplinkos. Vietos bendruomenės, tokios kaip savivaldybės, taip pat gali rengti nemokamus renginius, siekdamos skatinti socialinį ryšį tarp gyventojų.

Renginiai, tai ne tik pramoga ar būdas pritraukti turistus. Jie atlieka daug svarbesnį vaidmenį stiprinant emocinę sveikatą, skatinant bendruomeniškumą ir prisidedant prie žmonių laimės. Todėl verta jais naudotis ne tik dėl linksmybių, bet ir kaip priemonei geresniam gyvenimui kurti.