Verslo plėtrą į „Svajonių šalį“ gali sujaukti pasirengimo stygius: kodėl vienas žingsnis gali kainuoti brangiai

Iškart norėčiau įspėti, kad prisitaikymas prie naujos rinkos aplinkos jokiu būdu nereiškia bravūros, kai „pirma įžengiame ir pradedame veiklą, o po to dairomės ir tikriname, ar nepažeidžiame čia galiojančių taisyklių“. Svarbu kuo anksčiau suprasti, kad skubant galima smarkiai nudegti. Prastas pasirengimas yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, kai verslai pradeda ekonominę veiklą naujose jurisdikcijose.

Labai dažni atvejai, kuomet atitinkamos jurisdikcijos mokestinės ir teisinės analizės nėra atliekamos, neįvertinami ypatumai bei skirtumai. Mat verslai linkę kitas jurisdikcijas ir jose galiojantį teisinį reguliavimą lyginti su Lietuvoje susiformavusia praktika. O tai – nei teisinga, nei rekomenduotina.

Skirtingi taisyklių principai JAV ir ES

Ypač ryškūs yra JAV ir ES konkurencijos apsaugos sistemų skirtumai, turintys įtakos konkuravimo taisyklėms. JAV konkurencijos politika prioritetą teikia vartotojų gerovei, todėl tam tikros kainodaros strategijos gali būti pateisinamos, jei jos nepažeidžia antimonopolinių įstatymų. Pavyzdžiui, verslui gali būti leidžiama nustatyti kainas, atsižvelgiant į konkurentų kainas – tai dažna praktika rinkose, kuriose yra daug panašių produktų. Antai, „Walmart“ prekybos tinkle esančių prekių kainos dažnai yra mažesnės nei kitų prekybininkų, siekiant pritraukti kainai jautresnius vartotojus. Ši praktika galima ir ES, tačiau čia taikomi griežtesni reikalavimai, susiję su konkurentų bendradarbiavimu. ES draudžia bet kokius susitarimus tarp konkurentų dėl kainų, t. y. tiek tiesioginius, tiek netiesioginius (tik tiekėjams leidžiama nustatyti maksimalias ir rekomenduojamas perpardavimo kainas), o JAV leidžia tam tikrą kainų nustatymo praktiką, kol ji nepažeidžia antimonopolinių įstatymų.  

Taigi, ES labiau akcentuoja rinkos konkurencijos išlaikymą ir vartotojų apsaugą, o JAV kurdama ir taikydama taisykles labiau orientuojasi į vartotojų gerovę ir rinkos efektyvumą. Tai reiškia, kad ne toks griežtas reguliavimas JAV palieka tam tikros laisvės verslui konkuruoti tarpusavyje – konkurencijai gali būti pasitelkiamos įvairios priemonės, kurios ES galėtų būti laikomos neįprastomis arba išvis negalimomis.

Kita vertus, JAV bylų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų yra kur kas daugiau nei ES valstybėse narėse. Kadangi verslai turi daugiau laisvės konkuruoti įvairiais būdais, nėra tokių griežtų taisyklių kaip ES, todėl kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai JAV konkurencijos teisės specialistų.  

Tam galimai įtakos turi JAV nusistovėjusi žalos atlyginimo sistema, kuri kardinaliai skiriasi nuo nuostolių atlyginimo europietiškų taisyklių: ES draudžiama priteisti didesnius nuostolius nei yra padaryta faktinė žala, o JAV tokio reikalavimo nėra. Be to, JAV konkurencijos teisės įgyvendinimas galimas taikant baudžiamosios teisės normas. ES baudžiamosios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus nėra.

Įsitikinimus verta išbandyti žiniomis

„Pradedant verslą ten netaikomi beveik jokie mokesčiai, nes valstybė džiaugiasi, kad verslus žmogus pats susikuria darbo vietą, o verslininkas yra visuotinai gerbiamas“ – dar vienas klaidingas įsitikinimas apie užsienio šalis, kuriose, sakoma, ir žolė žalesnė. Tokie mitai yra viena iš priežasčių, kodėl naiviai tikima, kad kol verslas yra pradinėje veiklos stadijoje, nėra būtina daug dėmesio skirti mokestiniams ir teisiniams aspektams.

Vis dėlto, dėl tokio klaidingai suformuoto požiūrio padidėja klaidų tikimybė, o tai lemia praėjusių mokestinių laikotarpių tikslinimą, baudas, delspinigius, administracines nuobaudas bei konkurencingumo praradimą arba konkurencijos taisyklių nesilaikymą, dėl ko JAV galima užsitraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o būtinų žingsnių neatlikimas, siekiant pradėti ar toliau sėkmingai vystyti verslą kitoje jurisdikcijoje, trukdo įvertinti visus galimus veiklos vykdymo modelius ir scenarijus. Pavyzdys dėl JAV muitų ES ir ES atsakomųjų muitų JAV įvedimo – nors jų įvedimas laikinai sustabdytas, tai tik patvirtina, kaip situacija atitinkamose jurisdikcijose gali nedelsiant pakisti. Vadinasi, kad jurisdikcijas, kuriose planuojama vykdyti veiklą, būtina nuolat sekti ir analizuoti. Neįvertinus tam tikrų rizikų, gali būti pasirenkamas toks verslo modelis, kuris ne tik nebus naudingas ilguoju laikotarpiu, tačiau priešingai – bus nuostolingas.

Savo ruožtu verslas, atlikęs kruopštų ir išsamų jurisdikcijos, kurioje siekiama pradėti veiklą, mokestinės ir teisinės aplinkos vertinimą, turi galimybę priimti geresnius strateginius sprendimus, minimizuoti rizikas, kaštus ilgalaikėje perspektyvoje bei užtikrinti sklandesnę ekonominės veiklos pradžią.