Neįtikėtinai vertingi grybai, apie kuriuos įspėja mokslininkai, ragina imtis skubių apsaugos priemonių

Todėl tyrėjai kreipiasi į politikus ir pristato specialų žemėlapį, kuriame pažymėti itin vertingi grybų plotai. Pasak draugijos, po žeme besidriekiantys grybienos tinklai sudaro planetos ekosistemų pagrindą ir būtina imtis neatidėliotinų veiksmų jų apsaugai.

Pirmą kartą buvo sudaryti aukštos raiškos mikorizinių grybų biologinės įvairovės žemėlapiai, atskleidžiantys padėtį visame pasaulyje. Mokslinis tyrimas, publikuotas žurnale „Nature“, parodė, kad vos 9,5 proc. vietovių, kuriose aptikta didžiausia grybų įvairovė, patenka į saugomas teritorijas.

Grybai – gyvybiškai svarbūs ekosistemoms

Požeminiai grybai atlieka lemiamą vaidmenį pernešant anglies dioksidą iš atmosferos į dirvožemį. Skaičiuojama, kad mikorizė kasmet sugeria iki 13 gigatonų CO₂ – tai sudaro apie 36 proc. viso kiekio, išskiriamo deginant iškastinį kurą. 

Augalai grybams perduoda maždaug trečdalį kasmet susidarančio CO₂, o 70–90 proc. visų augalų rūšių gyvena simbiozėje su mikoriziniais grybais.

„Turėdami sveikus grybienos tinklus, galime tikėtis geresnio žemės ūkio produktyvumo, įspūdingesnių žiedų ir stipresnės augalų apsaugos nuo ligų,“ – teigia „Spun“ vykdomasis direktorius dr. Toby Kiersas.

Dirbtinis intelektas padeda saugoti grybieną

Analizuodami daugiau kaip 2,8 mlrd. grybų sekų iš 130 šalių, mokslininkai sukūrė prognozinius modelius, leidžiančius 1 kvadratinio kilometro masteliu nustatyti mikorizės įvairovę visame pasaulyje. 

Rezultatai parodė, kad dauguma biologinės įvairovės židinių nepatenka į saugomas teritorijas, o tai reiškia didžiules spragas gamtosaugoje. Pavyzdžiui, Ganos pakrantė išsiskiria ypatingu grybų gausumu, tačiau dėl kasmet prarandamų maždaug 2 metrų kranto linijos kyla pavojus, kad ši vertybė bus prarasta.

Grybai itin jautriai reaguoja į žmogaus veiklos keliamą stresą, o praradę šiuos organizmus netektume ir galimybės kurti natūralius klimato kaitos sprendimus. 

Pasak tyrėjų, žemės naudojimo pokyčiai yra viena svarbiausių mikorizinių grybų nykimo priežasčių, o jų apsauga iki šiol nėra teisiškai reglamentuota.

Tarptautinė misija

Į tyrimą įsitraukė daugiau nei 400 mokslininkų ir beveik 100 požemio tyrinėtojų iš 79 pasaulio šalių. Jie ima mėginius iš sunkiai pasiekiamų vietovių, tokių kaip Mongolija, Butanas, Pakistanas ar Ukraina. 

Tikimasi, kad išplėsti grybų žemėlapiai paskatins politikus integruoti mikorizės ekosistemas į oficialias gamtosaugos strategijas.

„World Wide Fund for Nature“ vyriausioji mokslininkė dr. Rebecca Shaw pabrėžia, kad grybų apsauga gali padėti spręsti vienus svarbiausių mūsų laikų iššūkių – biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą ir mažėjančią maisto gamybos produktyvumo problemą. 

Jos teigimu, tokie veiksmai atneštų tiesioginę naudą tiek gamtai, tiek žmonėms.