Nematoma depresijos pusė: paaiškino, kodėl sergant depresija sunku susikaupti ir įsiminti

Dėl to žmogus patiria ne tik apatiją ar bejėgiškumą, bet ir mažiau pastebimus požymius – išsiblaškymą, atminties „spragas“ bei jausmą, tarsi mintys tirptų rūke.

Kaip depresija veikia smegenų ir atminties darbą bei kasdieniame gyvenime pasireiškia šie pokyčiai, aiškinama toliau.

Kas yra „smegenų rūkas“ sergant depresija

„Smegenų rūkas“ nėra medicininė diagnozė. Tai apibūdinamasis terminas, kuriuo nusakoma įvairių kognityvinių (pažintinių) sutrikimų visuma, dažnai lydinti depresiją.

Šis reiškinys dažniausiai apima:

• Mąstymo sunkumus – mintys tampa lėtesnės, sunku greitai analizuoti situacijas.
• Atminties sutrikimus – pamirštami planai, sunkiau įsiminti naują informaciją.
• Vykdomųjų funkcijų sutrikimus – sudėtinga planuoti, priimti sprendimus, užbaigti užduotis.
• Dažnai tai pasireiškia kaip „užstrigęs mąstymas“ – žmogui sunku užbaigti pokalbį, įvykdyti instrukciją ar susitelkti į užduotį.

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Kognityviniai sutrikimai gali pasireikšti įvairiai, tačiau dažniausi požymiai yra šie:

• Koncentracijos stoka – jausmas, kad mintys „išsibarsto“, sunku sutelkti dėmesį į vieną dalyką.
• Dažnas užmaršumas – pamirštami raktai, dokumentai, susitarimai, susitikimų laikas.
• Sulėtėjusi reakcija – net paprastos užduotys atliekamos gerokai lėčiau nei anksčiau.
• Nesprendimas ir abejonės – sunku apsispręsti net dėl smulkmenų, pavyzdžiui, ką nusipirkti parduotuvėje.
• Kalbos sunkumai – sunku rasti tinkamus žodžius, aiškiai išdėstyti mintis, užbaigti sakinius.

Kodėl taip nutinka: ką sako mokslas

Neuromokslininkai mano, kad šiuos simptomus lemia depresijos sukelti smegenų struktūros ir veiklos pokyčiai.

• Pilkosios medžiagos apimties sumažėjimas hipokampe ir prefrontalinėje žievėje – šios sritys atsakingos už atmintį, dėmesį ir mokymąsi. Jų funkcijos sutrinka, todėl žmogui sunkiau įsiminti ir susikaupti.
• Neurotransmiterių disbalansas – sutrinka serotonino, dopamino, noradrenalino pusiausvyra. Šios medžiagos lemia ne tik nuotaiką, bet ir mąstymo greitį, motyvaciją, dėmesio koncentraciją bei atmintį. Kai jų per mažai arba sutrinka jų veikla, smegenų signalai perduodami lėčiau.
• Lėtinis stresas ir padidėjęs kortizolio kiekis – ilgalaikis stresas pakelia kortizolio lygį. Didelėmis dozėmis jis žalingas hipokampui – smegenų sričiai, atsakingai už atmintį ir mokymąsi. Dėl to blogėja gebėjimas įsiminti naują informaciją ir atkurti senesnius prisiminimus.

Šie procesai rodo, kad depresija yra ne tik psichologinis, bet ir aiškus neurobiologinis sutrikimas – smegenų veikla fiziškai kinta.

Ar galima sumažinti „smegenų rūką“?

Labai svarbu nelaukti, kol simptomai išnyks savaime. Šiandien yra veiksmingų priemonių, kurios padeda atkurti ir nuotaiką, ir pažintines funkcijas.

Psichoterapija

Veiksmingiausios, moksliškai pagrįstos kryptys:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie palaiko depresiją.
• Dialektinė elgesio terapija (DET) – moko emocijų reguliavimo, streso įveikos ir sąmoningo buvimo „čia ir dabar“.
• Tarpasmeninė terapija – padeda spręsti santykių problemas, kurios dažnai prisideda prie depresijos atsiradimo ir palaikymo.

Gyvensenos pokyčiai

• Reguliari fizinė veikla – net vidutinio intensyvumo judėjimas (ėjimas, lengvas bėgimas, mankšta) keli kartus per savaitę gerina nuotaiką ir pažintines funkcijas.
• Sveika mityba – visavertis maistas, pakankamas baltymų, gerųjų riebalų, daržovių ir vaisių kiekis padeda smegenims veikti efektyviau.
• Kofeino, alkoholio ir cukraus mažinimas – jie gali trumpam suteikti energijos, bet ilgainiui gilina nuovargį ir nerimą.
• Meditacija ir kokybiškas miegas – sąmoningumo praktikos, kvėpavimo pratimai ir reguliarus miego režimas mažina streso lygį, gerina dėmesio koncentraciją ir atmintį.

Medikamentinis gydymas

Antidepresantai ir kiti vaistai gali padėti atkurti neurotransmiterių pusiausvyrą smegenyse. Juos parenka tik gydytojas psichiatras, įvertinęs būklę, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Savarankiškai pradėti ar nutraukti vaistų vartojimą pavojinga.

Kodėl svarbu kreiptis į specialistą

Kognityviniai depresijos simptomai – atminties pablogėjimas, dėmesio stoka, „smegenų rūkas“ – gali išlikti net ir tada, kai nuotaika jau atrodo pagerėjusi. Tai rodo, kad smegenys vis dar atsigauna, o be tinkamos pagalbos yra didesnė atkryčio rizika.

Jei jaučiate, kad mintys nuolat „įstringa rūke“, vis dažniau pamirštate žodžius, susitarimus ar daiktų vietą, tai nėra silpnumas ar „tingėjimas“. Tai – simptomai, rodantys, kad jūsų smegenims ir psichikai reikia pagalbos.

Jei jus vargina panašūs požymiai, būtina kreiptis į specialistą – psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Savarankiškai diagnozuoti sau ligą ar gydytis vaistais yra pavojinga ir gali kainuoti brangų laiką. Tik profesionali konsultacija ir individualiai pritaikytas gydymas gali padėti saugiai sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.