Patyčios ir draugų spaudimas mokykloje: specialistai įvardijo, kodėl tylėjimas gali palikti randus visam gyvenimui

Tai ne tik trumpalaikės emocinės žaizdos, bet ir problemos, kurios gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Daugelis tėvų tiki, kad jų vaikas yra stiprus, sąmoningas, sugeba apsiginti. Tačiau tyrimai rodo, kad net ir patys drąsiausi vaikai, susidūrę su sistemingu spaudimu, gali palūžti. 

Patyčios šiandien neapsiriboja vien mokyklos koridoriais – jos persikelia į socialinius tinklus, telefonų grupes, žaidimų bendruomenes. Tai reiškia, kad vaikas net namuose nebūtinai jaučiasi saugus.

Kas yra draugų spaudimas ir kodėl jis toks stiprus?

Draugų spaudimas – tai reiškinys, kai vaikas daro tam tikrus veiksmus ne todėl, kad nori, o todėl, kad jaučia būtinybę pritapti prie grupės. Tai gali būti smulkmenos: rengtis tam tikrais drabužiais, klausytis tam tikros muzikos, žaisti konkrečius žaidimus. 

Tačiau ilgainiui spaudimas gali virsti pavojingais pasirinkimais – piktnaudžiavimu alkoholiu, cigaretėmis ar net rizikingais iššūkiais internete. Vaikystėje ir paauglystėje priklausyti grupei yra itin svarbu. 

Saugumo jausmas, patvirtinimas, jog esi priimtas, dažnai tampa stipresni už savo paties nuomonę. Jei vaikas bijo būti atstumtas, jis renkasi prisitaikyti. Tėvų užduotis – išmokyti vaiką, kad „ne“ pasakyti yra normalu ir kad tikrieji draugai priims jį tokį, koks jis yra.

Patyčios – sena problema naujoje erdvėje

Patyčios buvo visais laikais, bet šiandien jos įgavo naują mastą. Jei anksčiau vaikas galėjo grįžęs namo bent trumpam atsikvėpti, dabar išjuokiančios žinutės, komentarai ar nuotraukos jį gali pasiekti visą parą. 

Socialiniai tinklai suteikia anonimiškumo iliuziją, todėl skriaudėjai jaučiasi nebaudžiami. Statistika rodo, kad beveik kas trečias Lietuvos mokinys yra patyręs patyčias internete. 

Tai gali sukelti nerimą, depresiją, vengimą lankyti mokyklą, o kraštutiniais atvejais – net minčių apie savižudybę. Patyčios yra ne vaikiški juokai, o reali grėsmė vaiko psichinei ir fizinei sveikatai.

Mobingas – tylus, bet labai žalingas priešas

Skirtingai nei patyčios, kurios dažnai būna akivaizdžios, mobingas gali būti subtilus, bet dar labiau alinantis. Tai nuolatinis ignoravimas, atskyrimas iš grupės, sąmoningas vaiko nematymas. Tokia izoliacija kenkia dar labiau nei įžeidinėjimai, nes vaikas ima jaustis nematomas, nereikalingas.

Mokyklose dažnai sunku pastebėti mobingą, nes jis nevyksta atvirai. Tai gali būti grupės pokalbiai, į kuriuos vaikas nekviečiamas, žaidimai, į kuriuos jo neįtraukia, arba tiesiog nuolatinis tylus sutarimas, kad šio vaiko geriau ignoruoti.

Kaip atpažinti, kad jūsų vaikas kenčia?

Tėvai dažnai sužino per vėlai. Vaikai linkę slėpti savo sunkumus, nes gėdijasi arba bijo, kad situacija pablogės. Tačiau yra ženklų, kurių nereikėtų ignoruoti: nenoras eiti į mokyklą, pasikeitę valgymo ar miego įpročiai, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, nuolatiniai galvos ar pilvo skausmai be aiškios priežasties.

Jei vaikas anksčiau mielai pasakodavo apie savo draugus, o dabar vengia minėti jų vardus, tai taip pat gali būti signalas. Kuo anksčiau pastebėsite pokyčius, tuo lengviau bus padėti.

Kaip reaguoti į patyčias ar mobingą?

Svarbiausia – išklausyti vaiką be kaltinimų. Dažna klaida, kurią daro tėvai, yra tokia: „kodėl tu leidi sau ant galvos lipti?“ arba „reikėjo atsakyti atgal“. Tokie pasakymai tik sustiprina kaltės jausmą. Vaikas turi suprasti, kad nėra kaltas dėl to, jog yra skriaudžiamas.

Kitas žingsnis – bendradarbiavimas su mokykla. Kalbėkite su klasės auklėtoju, psichologu, administracija. Jei situacija rimta, reikalaukite aiškių veiksmų plano. Šiandien daugelyje mokyklų galioja patyčių prevencijos programos, bet jos veiks tik tuomet, jei tėvai aktyviai įsitrauks.

Namuose svarbu stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi. Užsiėmimai, kuriuose jis jaučiasi stiprus – sportas, muzika, menas – gali padėti atkurti pasitikėjimą. Taip pat būtina pabrėžti, kad jis turi teisę sakyti „ne“, kad jo jausmai yra svarbūs, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas.

Ar jūs pasiruošę ginti savo vaiką?

Tėvai dažnai viliasi, kad jų vaikas išaugs sunkumus, bet iš tikrųjų ši problema pati savaime neišnyksta. Reikia sąmoningo įsitraukimo, drąsos kelti nepatogius klausimus mokykloje, kartais net kreiptis į teisininkus ar vaiko teisių apsaugos tarnybas.

Ginti savo vaiką reiškia ne tik stoti šalia jo kritiniu momentu, bet ir nuo mažens ugdyti pasitikėjimą savimi, empatiją ir gebėjimą pranešti apie neteisybę. Tai ilgas procesas, kuris prasideda nuo paprasto klausimo: „kaip tu jautiesi šiandien?“

Draugų spaudimas, patyčios ir mobingas – tai ne tik vaiko problema, bet ir visos šeimos iššūkis. Ar jūs pasiruošę ginti savo vaiką, priklauso nuo to, ar sugebate pastebėti pirmuosius ženklus, atvirai kalbėtis ir ieškoti pagalbos. Kiekvienas vaikas turi teisę augti saugioje aplinkoje, kurioje jis yra priimamas toks, koks yra.