Prisijunkite
ELTA
Paskelbta
Nuo kitos savaitės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turės daugiau teisių, siekiant užkardyti ir išaiškinti aplinkosauginius pažeidimus. Jie galės lengviau patekti į pažeidėjo teritoriją ir iškart stabdyti teršiančios įmonės veiklą, taip pat galės naudoti vaizdo stebėjimo bei fiksavimo kameras, GPS įrangą.
Tokia galimybė atsiras sausio 12 d. įsigaliojus naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymui.
Pasak įstatymo pakeitimus inicijavusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko, jau nuo kitos savaitės aplinkosaugininkai galės daug greičiau reaguoti į pažeidimus.
„Pareigūnų ne tik nevaržys įvairūs biurokratiniai apribojimai laisvai įeiti į teritorijas, kuriose galimai vykdomas aplinkosauginis pažeidimas, bet taip pat jie turės teisę iškart stabdyti ūkinę veiklą, kuri kelia grėsmę aplinkai, kol pažeidimas nebus ištaisytas. Iki šiol pareigūnai, nustatę pažeidimą ir pateikę įmonei privalomąjį nurodymą jį sutvarkyti, buvo įveliami į nesibaigiančius teismų procesus, kuriuose pažeidėjas visaip bandydavo išsisukti, o tuo metu aplinką teršianti veikla ir toliau vykdavo. Manau, šie pokyčiai turėtų sustiprinti aplinkosauginę kontrolę“, – sako L. Jonauskas.
Anot jo, įstatymo pataisos, leisiančios pareigūnams naudoti vietos nustatymo ir vaizdo stebėjimo įrangą, padės lengviau nustatyti pažeidėjus, neteisėtai į miškus gabenančius statybines ir kitas atliekas, išaiškinti brakonieriavimo, medienos vagystės ir kitus pažeidimus.
Nuo kitos savaitės pareigūnai, faktiškai vykdantys gyvosios gamtos apsaugos funkciją, turės teisę naudoti šaunamąjį ginklą.
„Pareigūnai, de facto vykdantys gyvosios gamtos apsaugos funkciją, nuolat susiduria su pavojumi. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai pareigūnas, tikrinantis pranešimą dėl galimo brakonieriavimo, yra tų brakonierių užpuolamas. Brakonieriai dažnai būna apsiginklavę ir savo juodus darbus vykdo ne po vieną. Iki šiol šaunamąjį ginklą galėdavo naudoti tik pareigūnai, kuriems priskirta gyvosios gamtos apsaugos funkcija, tačiau realiame gyvenime, trūkstant pajėgumų, į iškvietimus siunčiami ir kitas funkcijas atliekantys aplinkosaugininkai. Nors ginklo naudojimas yra itin griežtai reglamentuotas ir jo panaudojimo atvejai yra labai reti, tačiau tokia galimybė leis pareigūnams jaustis saugiau“, – sako L. Jonauskas.
Įsigaliojančiu įstatymu taip pat stiprinama ir aplinkosaugininkų socialinė apsauga: susilygina jų ir vidaus tarnybos statutinių pareigūnų socialinės garantijos.
Įstatymu numatyta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, jų šeimos narių ir turto apsauga tais atvejais, kai jiems kyla grėsmė dėl funkcijų vykdymo. Taip pat numatytas teisinės pagalbos teikimas bei profesinės rizikos draudimas.
Nuo kitos savaitės įsigalios ir Seimo priimtos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, kuriomis parlamentarai sugriežtino sankcijas už privalomųjų aplinkosaugininkų nurodymų neįvykdymą.
Už tai gyventojams grės nuo 350 iki 800 eurų siekiančios baudos, o juridiniams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 980 eurų.
Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą asmenims nuo 700 iki maždaug 1,5 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 900 iki 3 tūkst. eurų.
Taip pat ženkliai didės baudos už aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nurodymo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą.
Tai užtrauks baudą asmenims nuo 500 iki maždaug 2,4 tūkst. eurų, o juridiniams asmenims – nuo 900 iki 4 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą ir ANK pataisas Seimas priėmė pernai spalio 16 d.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.