Viena klaida ir taurės nebeblizga: štai kaip senas močiutės triukas išgelbės namuose esančius stiklus

Viskas prasideda nuo plovimo. Jei tenka plauti trapius, mėgstamus taures ar stiklines, beveik visada renkuosi plovimą rankomis. Laikausi kelių svarbių taisyklių.

Pirma, naudoju drungną vandenį – per karštas vanduo laikui bėgant gali pradėti matinėti stiklą. Antra, vietoj gausybės indų ploviklio renkuosi minimalizmą – tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Trečia, kartais pasitelkiu patikrintą namų triuką: į vandenį įpilu acto maždaug santykiu 1:1. Jis puikiai pašalina nuosėdas ir suteikia stiklui žvilgesio.

Jei vis dėlto nusprendžiu indus plauti indaplovėje, visada įsitikinu, kad pasirinkau stiklo plovimo programą. Ji paprastai veikia žemesnėje temperatūroje – apie 40–45 °C. Taip pat žiūriu, kad indaplovėje niekada nepritrūktų druskos ir skalavimo priemonės. Būtent skalavimo priemonė padeda vandeniui lengvai nutekėti nuo indų paviršiaus, todėl nereikia kovoti su apnašomis ir dryžiais.

Mano namų triukai – aukso vertės

Prieš griebiantis stiprių chemijos priemonių, verta išbandyti kelis paprastus, nebrangius ir aplinkai draugiškus būdus, kuriuos dar mano močiutė naudojo buityje. Jau minėtas actas – mano absoliutus favoritas kovoje su kalkėmis ir apnašomis. Kartais pasigaminu vandens ir acto tirpalą plovimui, o kartais tiesiog juo nuvalau matinį stiklą. Blizgesys sugrįžta akimirksniu.

Puikiai veikia ir citrinos sultys: jos ne tik valo, bet ir palieka malonų, gaivų kvapą. Kai tenka susidurti su ypač įsisenėjusiomis dėmėmis, pavyzdžiui, nuo arbatos, pasidarau paprastą pastą iš sodos ir vandens. Švelniai ja patrinu probleminę vietą – ir žymės išnyksta. Svarbu tik vengti šiurkščių kempinėlių ar šveitiklių, kurie gali subraižyti stiklą.

Paslaptis slypi džiovinime ir poliravime

Net ir geriausiai nuplauti indai gali prarasti savo žavesį, jei jie netinkamai išdžiovinami. Palikti stiklinius indus išdžiūti savaime – tiesiausias kelias į dryžius, ypač jei vanduo kietas. Jei naudoju indaplovę, baigus programai turiu įprotį iš karto praverti dureles – garai išeina, o indai neaprasoja.

Nepriklausomai nuo to, kaip plaunate indus, man svarbiausias paskutinis žingsnis – poliravimas. Tam naudoju švarią, sausą mikropluošto arba lino šluostę, nes ji nepalieka pūkelių. Poliruodama indą laikau jį per šluostę, kad neliktų pirštų atspaudų.

Poliruodama taures visada laikausi tos pačios eilės: pirmiausia nuvalau taurės vidų, tuomet išorines sieneles, vėliau pagrindą ir galiausiai kojelę. Toks kruopštus darbas visuomet atsiperka – stiklas atrodo nepriekaištingai.

Paskutiniai akcentai prieš atvykstant svečiams

Kai stalas jau beveik paruoštas, darau vieną, bet labai svarbų dalyką – kiekvieną taurę ir stiklinę paimu į rankas ir apžiūriu prieš šviesą. Tai geriausias būdas pastebėti smulkias dėmeles, dryžius ar dulkių daleles. Nors gali atrodyti, kad tai smulkmena, esu įsitikinusi, jog būtent detalės sukuria bendrą įspūdį.

Net ir gražiausia stalo serviruotė bei skanus maistas nepadarys tokio efekto, jei gėrimai bus patiekti matinėse, dėmėtose taurėse. Keli papildomi minutės, skirtos stiklo paruošimui, reikalauja tikrai nedaug pastangų, tačiau svečiai tai pastebi ir įvertina.

Tvarkingos, skaidrios taurės ir stiklinės – paprastas, bet labai matomas ženklas, kad savo svečiais ir namais rūpinatės su meile.