Visa tiesa apie krizinius planus Lietuvoje: pasakė, ką būtina žinoti, jeigu rytoj staiga viskas sustotų

Tokią realybę ne atmeta, o nagrinėja Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Jo teigimu, svarbu ne tik planuoti, bet ir mokytis iš pratybų, išsigryninti silpnąsias vietas bei būti pasiruošus ne tik „jeigu“, bet ir „kai“.

Pasiruošimas nenumatytiems atvejams tampa vis aktualesnis ne tik institucijų, bet ir kiekvieno gyventojo atsakomybė. Nė vienas neapsaugotas nuo situacijų, kuriose būtina turėti bent minimalią strategiją – tiek dėl maisto, tiek dėl atsiskaitymų, tiek dėl judėjimo.

Atsiskaitymo klausimas – kas, jei neliks ryšio ir elektros

Lietuvoje jau įjungta galimybė atsiskaityti mokėjimo kortelėmis be ryšio – vadinamasis offline režimas. Tai reiškia, kad esant visiškam ryšio praradimui, gyventojai vis tiek galės atsiskaityti kortele tam tikrose prekybos vietose. Pasak V. Vitkausko, Lietuva šioje srityje yra tarp lyderių regione – susitarimai su mokėjimų milžinėmis „Visa“ ir „Mastercard“ jau pasiekti.

Tačiau vis dar derinamos detalės su bankais, kaip greitai bus diegiami specialūs terminalai, ar darbuotojai bus tinkamai paruošti. Tai apima ne tik techninį pasiruošimą, bet ir atsparumą apgaulėms bei žmogiškųjų klaidų tikimybei.

Svarbiausia – ši atsiskaitymo sistema bus naudojama tik kritiniu atveju, kai įprasti metodai taps neįmanomi. Tai – tarsi paskutinės instancijos scenarijus, bet pasirengimas jam būtinas.

Negrįžtama į grynuosius, bet jų reikės

Lietuvos bankas pažymi, kad net ir kriziniu laikotarpiu bus galima atsiskaityti įprastai – tiek grynaisiais pinigais, tiek kortelėmis. Žinoma, kol veiks ryšys ir elektra. Todėl viena iš rekomendacijų gyventojams – turėti bent dalį santaupų grynaisiais pinigais.

Kokia ta suma, neskelbiama, bet nurodoma orientacija – tiek, kad užtektų savaitei. Gali būti, jog tai reikš ir būtinų pirkinių, ir degalų, ir net laikinos prieglaudos išlaidas.

Be to, bankomatų infrastruktūra, bent dalinai, bus pasirengusi veikti net esant elektros trikdžiams – numatytas jų aprūpinimas alternatyviais elektros šaltiniais.

Degalai – svarbi pasiruošimo dalis

Skamba paprastai, bet tai – viena iš svarbiausių rekomendacijų: niekada nevažinėti tuščiu degalų baku. Valstybės rezervai apskaičiuoti, tačiau V. Vitkauskas atkreipia dėmesį – kiekvienas žmogus turi pasirūpinti savimi bent jau pirmomis krizės dienomis.

Degalinės kol kas neturi aiškaus atsiskaitymo plano, bet derybos tęsiasi. Valstybės mobilizacijos centras, esant reikalui, galėtų įvesti pirkimų apribojimus ar nustatyti, kiek degalų vienas gyventojas gali įsigyti.

Rekomendacija – visada automobilyje turėti bent pusę bako degalų. Turint omenyje Lietuvos geografiją, toks kiekis turėtų leisti pasiekti bet kurią šalies vietą.

Atraminės parduotuvės – žemėlapis jau sudėliotas

Įvairiuose scenarijuose svarbus vaidmuo tenka vadinamosioms atraminėms parduotuvėms. Tai vietos, kurios užtikrintų maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių prieinamumą krizės atveju.

Pasak V. Vitkausko, Lietuvoje jau yra numatyta daugiau nei 130 tokių taškų. Planas, kad kiekvienas rajonas turėtų bent vieną tokią parduotuvę. Tačiau jų sąrašas neviešinamas – sąmoningai, siekiant apsisaugoti nuo galimų išorės trikdžių.

Kai prireiks – informacija bus paskleista trumpąja žinute į kiekvieno telefoną, kaip tai daroma su pranešimais apie nelaimes ar oro sąlygas.

Atraminėms parduotuvėms keliami aiškūs reikalavimai: autonominis elektros tiekimas, fizinė apsauga, užtikrintas tiekimas ir offline atsiskaitymo galimybė. Taip pat – ribotas prekių kiekis vienam žmogui, kad užtektų visiems.

Pirmieji trys etapai – ką turi žinoti kiekvienas

Valstybė pasiruošusi veikti trimis etapais. Pirmas – pirmosios 72 valandos. Šiuo metu kiekvienas pilietis turėtų būti pasiruošęs savarankiškai: turėti maisto, vandens, vaistų ir kitas būtiniausias priemones. Viskas tam, kad nereikėtų iškart laukti pagalbos iš savivaldybių ar valstybės.

Antras etapas – nuo trečios iki šeštos dienos. Čia jau įsijungia savivalda. Trečias – valstybės rezervai nuo septintos paros.

Tai ne tik maisto atsargos, bet ir galimybė pasigaminti maisto savarankiškai. V. Vitkauskas pabrėžia, kad Lietuva gamina daugiau maisto nei suvartoja, bet svarbu užtikrinti gamybos ir tiekimo tęstinumą – turėti personalą, kurą, veikiančias grandines.

Mobilizacinės pratybos – ne imitacija, o realybės patikrinimas

Šiemet vykusios pratybos „Vyčio skliautas 2025“ buvo reikšmingas žingsnis į priekį. V. Vitkauskas atkreipia dėmesį, kad per metus padaryta pažanga: įsitraukė daugiau institucijų, prekybos tinklų, aktyviau veikė savivaldybės.

Tai – kompleksinė sistema, panaši į orkestrą: veikia visi komponentai vienu metu. Didžiausias iššūkis teko Susisiekimo ministerijai – užtikrinti mobilumą, transportą, tačiau aktyvūs buvo ir kiti.

Iš viso pratybose dalyvavo 155 institucijos, apie 1200 tarnautojų ir dar 1000 savanorių. Į veiklą įsitraukė ir Lietuvos šaulių sąjunga – jų tikslas buvo užtikrinti viešąją tvarką aplink prekybos centrus.

Ką galite padaryti jau dabar

Niekas negali nuspėti, kada ir ar ištiks krizė. Bet pasiruošti – gali kiekvienas. Užpildytas degalų bakas, savaitės atsarga grynųjų pinigų, keli litrai vandens ir sandėliuke stovintis konservų pakelis – smulkmenos, kurios gali tapti išsigelbėjimu.

Ir jei kažkada atkeliaus ta diena, kai nebus nei šviesos, nei ryšio, svarbiausia, kad žinotumėte, ką daryti pirmas tris paras. Nes jos – svarbiausios.