Dirbtinis intelektas interneto naršyklėse: ekspertai įspėja apie pavojų jūsų asmeniniams duomenims

Didžiausios pasaulio technologijų kompanijos skuba į DI lenktynes, kur pagrindinis prizas – tapti pagrindiniu vartotojo įėjimu į internetą. „Google“ diegia savo modelį „Gemini“ tiesiai į „Chrome naršyklę“.

„Opera“ plečia išmaniojo naršymo galimybes per projektą „Neon“, o alternatyvios platformos, tokios kaip „Dia“ ar „Comet“, jau vilioja vartotojus pažadais apie revoliucingą naršymo patirtį.

Naujosios DI naršyklės kelia rimtų grėsmių

Nepaisant pažadų apie patogumą ir efektyvumą, DI naršyklės vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniais. Tyrėjai jau nustatė, kad naršyklėje „Atlas“ aptiktos spragos leidžia naudoti DI atmintį įsilaužimams – per ją galima įterpti kenkėjišką kodą ar gauti neleistinas prieigas. 

„Comet“ naršyklėje pastebėta galimybė naudoti paslėptas komandas, kurios perduodamos per dirbtinio intelekto algoritmus. Šios paslėptos instrukcijos, vadinamos „prompt injections“, leidžia piktavaliams manipuliuoti dirbtiniu intelektu be vartotojo žinios.

Nors tokios grėsmės jau pripažintos „OpenAI“ ir „Perplexity“ atstovų, kol kas nėra universalaus sprendimo, kaip apsisaugoti nuo šių pažeidžiamumų.

Kuo DI naršyklės pavojingesnės nei įprastos

Skirtingai nei tradicinės naršyklės, DI pagrįstos programos renka žymiai daugiau duomenų apie vartotoją. Jos ne tik analizuoja jūsų paieškas, bet ir stebi svetainių lankymus, laiškų turinį, sąveiką su el. paštu, netgi elgseną įvairiose platformose. 

Tai reiškia, kad kuriamas dar gilesnis ir labiau įkyrus skaitmeninis profilis, kuris tampa viliojantis taikinys kibernetiniams nusikaltėliams. Be to, DI funkcijos dažnai naudoja atmintį, kurioje gali būti saugoma informacija iš kelių naršymo sesijų.

Tokie duomenų klodai gali būti panaudoti prieš patį vartotoją, jei tik į sistemą patenka blogai suformuluotas užklausos tekstas ar kenksminga svetainė.

Greitis ir konkurencija – priežastis skubotiems sprendimams

Dar viena pavojinga tendencija – neapgalvotas naujovių diegimas. Norėdamos pirmos pasiūlyti naujos kartos naršymo patirtį, technologijų įmonės skuba paleisti funkcijas, kurios nėra iki galo ištestuotos. Tai sudaro sąlygas atsirasti dar daugiau saugumo spragų.

Ypač rizikingi yra autonominiai DI agentai – tai programos, kurios gali savarankiškai naršyti internete, įvedinėti duomenis ir atlikti veiksmus be žmogaus įsikišimo. Užtenka vos vienos užmaskuotos instrukcijos paveikslėlyje ar tekste, ir toks agentas gali būti užgrobiamas.

Kaip apsaugoti savo duomenis ir privatumą

Ekspertai vieningai rekomenduoja šiuo metu DI funkcijas naudoti tik esant būtinybei. Jei norite išlikti saugūs:

• Išjunkite DI galimybes naršyklėse, kai jų nenaudojate.
• Venkite mažai žinomų naršyklių ar beta versijų.
• Reguliariai peržiūrėkite DI naudojamos atminties informaciją ir ją ištrinkite.
• Naudokite papildomas apsaugos priemones – slaptažodžių tvarkykles, VPN ar naršymo stebėsenos įrankius.

Primename, kad svarbiausias saugumo komponentas yra pats vartotojas. Sąmoningas elgesys internete, dėmesys, ką leidžiate savo naršyklei atsiminti, ir kritinis požiūris į intelektualias naujoves gali padėti išvengti pavojų.

Technologijos tobulėja – rizikos auga

Kartu su DI plėtra atsiranda ir naujos atsakomybės. Nors daugelis vartotojų džiaugiasi personalizuotais atsakymais ar greitesne paieška, būtina prisiminti, kad už viso to slypi didžiuliai informacijos srautai, kuriuos reikia saugoti. Saugumo spragos, kurias ignoruosime šiandien, rytoj gali tapti rimtais privatumo pažeidimais.

Todėl būkite budrūs ir nepasitikėkite kiekvienu DI įrankiu vien dėl to, kad jis naujas ar madingas. Net ir pati moderniausia naršyklė negali pakeisti atsakingo vartotojo sprendimo.