Kibernetinio sukčiavimo grėsmė: būtent taip sukčiai jus ir pagauna, naujausios tendencijos kelia nerimą

„Apklausos rezultatai – kad net 88 proc. respondentų sakosi atpažįstantys bandymus sukčiauti – nuteikia optimistiškai. Tai gali rodyti, kad intensyvi švietimo kampanija veikia, žmonės jai neabejingi ir kibernetinio saugumo bei finansinio raštingumo lygis kyla. 

Vis tik yra ir kita medalio pusė: nusikaltėlių naudojami apgavysčių ir sukčiavimo būdai nuolat keičiasi, o kai žmogus jaučiasi saugus, jį apgauti gali būti netgi lengviau, nei tuomet, kai jis į tokius bandymus žiūri įtariai ir kritiškai“, – sako „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas. 

Auga gyventojų sąmoningumas, keičiasi ir sukčiavimo būdai

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu 7 proc. respondentų pripažino galimų finansinio sukčiavimo atvejų neatpažįstantys, o dar 4 proc. pareiškė su tokiais atvejais nesusidūrę.

„Papildomus iššūkius atpažįstant galimą sukčiavimą kur kas dažniau minėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys respondentai: net ketvirtadalis jų pripažino, kad sukčiavimą atpažinti tampa vis sunkiau. Tarp apklaustųjų su viduriniu ar aukštuoju išsilavinimu tokių dalis neviršijo 6,2 proc. Dvigubai didesnis procentas apklaustųjų, kuriems sunku atpažinti sukčiavimą, fiksuotas ir tarp kaimo vietovėse gyvenančių respondentų (9,3 proc.), lyginant su gyvenančiais didmiesčiuose (4,6 proc.)“, – apklausos rezultatus komentuoja P. Gotautas. 

Banko atstovas atkreipia dėmesį ir į vieną netikėtą apklausos rezultatą – kad jauniausi apklausos dalyviai dvigubai dažniau pastebi, jog sukčiavimą atpažinti tampa vis sunkiau: 18–25 m. amžiaus grupėje jų dalis buvo 12,5 proc., kai tarp vyriausiųjų, virš 56-erių metų amžiaus, tokių buvo tik 5,5 proc.

„Tai greičiausiai rodo, kad jauni, technologiškai labiau išprusę apklausos dalyviai kur kas aiškiau suvokia faktą, jog sukčių taikomi metodai nuolat keičiasi, o tai reiškia, kad naujus, dar nematytus būdus sukčiauti iš karto atpažinti gali būti kur kas sudėtingiau“, – svarsto „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius. 

Pasak P. Gotauto, sparčiai vystantis technologijoms ir augant informaciniam triukšmui, sukčiavimo būdai taip pat tobulėja ir kartais netgi specialistai ne visuomet gali iš karto identifikuoti, kad susidūrė su sukčiavimo atveju. 

„Net ir paslaptingai atrodantis viešojo transporto stotelėje priklijuotas lipdukas su QR kodu gali būti čia paliktas sukčių. Kartais pakanka vien nuskaityti tokį neaiškų kodą ir į telefoną bus atsiųsta kenkėjiška programėlė, perduosianti jūsų telefonu atliktų veiksmų duomenis nusikaltėliams“, – pasakoja P. Gotautas.

Kitais metais galimas sukčių suaktyvėjimas

Ekspertai perspėja, kad finansinio sukčiavimo atvejų gali itin padaugėti jau nuo sausio, kai bus galima atsiimti II pakopos pensijų fondų pinigus. 

„Galima tikėtis, kad sukčiai kur kas dažniau bandys žmones priversti patikėti, kad su jų II pakopos pensijų fondo pinigais kažkas nutiko ir reikia skubiai padiktuoti banko duomenis ar kitą asmeninę informaciją. Taip pat jau dabar stebime augantį skaičių įvairių pasiūlymų investuoti atsiimtus pinigus su neva neįtikėtinai greita ir didele finansine grąža“, – perspėja P. Gotautas.

Pasak jo, norint apsisaugoti nuo sukčių, reikia laikytis kelių pagrindinių principų – nespausti jokių neaiškių nuorodų, neatskleisti savo asmeninės informacijos ir nedaryti skubotų sprendimų.

„Dažniausiai žmonės apgaunami, nes pasiduoda emocijoms ir panikai. Jei jums siūloma kažką padaryti per labai ribotą laiką – tai jau raudona vėliavėlė, kad jus bando apgauti. Taip pat reikia nepasiduoti nors ir labai įtikinamai atrodančių „policijos pareigūnų“ ar „banko darbuotojų“ raginimams atskleisti bet kokią asmeninę informaciją. Tokiu atveju geriausias sprendimas – nutraukti pokalbį ar susirašinėjimo kontaktą ir su savo banku ar policijos nuovada susisiekti patiems“, – pataria P. Gotautas.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie galimų finansinio sukčiavimo atvejų atpažinimą apklausė rugsėjo 17–30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.