Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad socialinių tinklų era kardinaliai keičia žmonių dėmesio koncentraciją

Ši tendencija keičia ne tik pramogų pasaulį, bet ir darbo rinką, kur laiko susidaryti įspūdžiui apie potencialų darbdavį lieka vis mažiau – ypač, kai į ją jau įžengė Z, o netrukus prisijungs ir Alfa karta.

Pirmas įspūdis gali paveikti visą įmonės įvaizdį

Anot darbdavio identiteto agentūros „DID Moons“ partnerės ir strategės Justinos Darulytės, vis daugiau įmonių supranta, kad nors reputacija yra esminis jų vertės pagrindas, pirminis įspūdis, susiformuojantis vos per kelias sekundes, gali stipriai paveikti tiek įvaizdį, tiek ilgalaikę reputaciją.

„Komunikacijos erdvė smarkiai keičiasi, o tai kelia naujų iššūkių darbdaviams. Rinka tampa labiau vizualinė, žinutės – trumpesnės… Viena ryškėjančių tendencijų šiuo metu yra ir darbuotojų ambasadorystė. Tai natūralus ir autentiškas būdas stiprinti įmonės reputaciją, tačiau net ir darbuotojų kuriamas turinys turi būti aiškus, glaustas ir patrauklus. Jei įmonės neseka šių pokyčių, rizikuoja prarasti tiek kandidatų susidomėjimą, tiek galimybę išsiskirti darbo rinkoje“, – pasakoja ekspertė.

Z ir Alfa: kokio darbdavio tikisi jaunoji karta?

Negana to, Z karta ypatingą dėmesį skiria įmonių socialinei atsakomybei, įvairovei ir prasmingo darbo galimybėms. Remiantis „Deloitte“ 2024 m. ataskaita, net 86 % Z kartos atstovų teigia, kad darbas su prasmingu tikslu yra esminis jų pasitenkinimui ir gerovei.

„Būtent dėl to įmonės komunikacijoje svarbu aiškiai parodyti savo misiją, vertybes ir darbuotojams siūlomas savęs įprasminimo galimybes. Komunikacija turi ne tik pritraukti, bet ir įtikinti, kad būtent šis darbdavys yra tinkamiausias jų karjerai, kad būtent čia jie ras prasmingą darbą, kad būtent jo dėka jausis svarbūs ir reikalingi“, – akcentuoja J. Darulytė.

Tuo tarpu Alfa karta, augusi skaitmeniniame pasaulyje, dar labiau sustiprins poreikį patraukliai ir strategiškai komunikuoti. Šie būsimi darbo rinkos dalyviai greitai perpranta informaciją, tačiau jiems svarbiausia – autentiškumas ir tikslumas. Kad būtų pastebėtos ir išsiskirtų, įmonės turi maksimaliai išnaudoti pirmą įspūdį: perteikti savo vertybes ir misiją aiškiai, išradingai ir vizualiai patrauklia forma.

„Kandidatams svarbu, ką mato pirmiausia. Ar tai įkvepia pasitikėjimą? Ar įmonė pristato save kaip patikimą, progresyvią ir atvirą bendruomenę? Jei atsakymas neigiamas, tikėtina, kad jūsų organizacija jų nesudomins ir jie pasirinks kitą darbdavį“, – įspėja J. Darulytė, pabrėždama, kad darbdaviams būtina prisitaikyti prie jaunųjų kartų poreikių ir būti ten, kur yra jų tikslinė auditorija – socialiniuose tinkluose. Vizualinė komunikacija, tokia kaip trumpi vaizdo įrašai, autentiškos nuotraukos ar užkulisių istorijos, tampa pagrindiniu sėkmės veiksniu.

Būtinas komunikacijos auditas

Tačiau vien tik kasdieniai socialinių tinklų įrašai negarantuoja rezultatų. Pasak specialistės, įmonės turi daugybę sričių, kuriose gali tobulinti komunikaciją – nuo darbo skelbimų turinio ir vidinės komunikacijos strategijų iki iniciatyvų organizavimo bei darbdavio vertybių integracijos į kasdienę įmonės kultūrą. Visgi J. Darulytė neslepia, kad vienas veiksmingiausių būdų tapti rinkos lyderiu arba išlaikyti šią poziciją – reguliariai audituoti visą savo strategiją. Bent kartą per metus įvertinus, ar darbdavio komunikacija veikia taip, kaip planuota, galima geriau suprasti įmonės reputaciją tiek potencialių kandidatų, tiek esamų darbuotojų akimis.

„Darbdavio įvaizdžio auditas, kurį, beje, rekomenduočiau atlikti bet kokiai įmonei, leidžia iš šalies pamatyti, kokį įspūdį palieka įmonės žinutės ir kaip jos veikia. Praktikoje pastebime, kad ši paslauga padeda darbdaviams ne tik aiškiau suvokti, kaip juos mato potencialūs talentai, bet ir suprasti, kaip efektyviau perteikti prasmingo darbo galimybes ar sustiprinti esamą reputaciją. Be to, audito dėka galima identifikuoti, kurios komunikacijos sritys veikia gerai, o kurias būtina koreguoti, siekiant išlikti konkurencingiems nuolat besikeičiančioje rinkoje“, – dalijasi „DID Moons“ partnerė ir strategė. Ji priduria, kad toks išorinis vertinimas leidžia greičiau prisitaikyti prie jaunųjų darbuotojų, ypač Z kartos, lūkesčių – nuo skaidrios komunikacijos iki lygiavertiškos organizacinės kultūros.

Spartėjant rinkos pokyčiams ir augant dėmesio stokos iššūkiams, darbdaviams būtina atsigręžti į aiškesnę, tikslingesnę ir paveikesnę komunikaciją. Tik nuosekli ir gerai apgalvota strategija gali padėti įmonei išsiskirti konkurencinėje aplinkoje bei užtikrinti, kad būtent jūsų organizacija taps vieta, kurioje jaunosioms kartoms norisi dirbti ir tobulėti.

Kaip 2025-ieji dar labiau pakeitė dėmesio ekonomiką ir darbdavių komunikaciją

2025 metais mokslininkų ir rinkos analitikų duomenys tik patvirtino tai, apie ką buvo kalbama jau prieš kelerius metus – žmonių dėmesys tapo dar trumpesnis, o konkurencija dėl jo dar intensyvesnė. Naujausi Europos ir JAV universitetų tyrimai rodo, kad vidutinė jauno suaugusiojo gebėjimo sutelkti dėmesį į vieną skaitmeninį stimulą trukmė 2025 m. sumažėjo iki maždaug 6–8 sekundžių. Tai reiškia, kad darbdaviai realiai turi tik akimirką sudominti potencialų kandidatą, kol jis nenuslenka prie kito vaizdo, profilio ar darbo pasiūlymo.

2025-aisiais ypač išaugo trumpųjų vaizdo formatų įtaka ne tik pramogoms, bet ir profesiniam apsisprendimui. Tokios platformos kaip „TikTok“, „Instagram Reels“ ar „YouTube Shorts“ tapo neformalia darbo rinkos vitrina, kur jauni žmonės vertina įmones pagal jų toną, vizualinį stilių, darbuotojų autentiškumą ir vertybines žinutes. Remiantis 2025 m. „LinkedIn Global Talent Trends“ ataskaita, net 62 % Z kartos kandidatų pirmąjį įspūdį apie darbdavį susidaro būtent per socialinius tinklus, o ne per oficialų įmonės tinklalapį.

Tuo pačiu metu 2025 metais ryškėja ir kita svarbi tendencija – jaunoji karta tampa atsparesnė tuščiam marketingui. Jei ankstesniais metais pakakdavo gražios vizualinės kampanijos, šiandien kandidatai greitai atpažįsta dirbtinumą. Autentiškumas, realios darbuotojų istorijos, aiškiai komunikuojamos darbo sąlygos ir skaidrumas tapo nebe privalumu, o būtinybe. Įmonės, kurios 2025-aisiais vis dar komunikuoja abstrakčiais pažadais, dažniau susiduria su kandidatų nepasitikėjimu ir trumpalaikiu susidomėjimu.

Svarbu ir tai, kad 2025 metais į darbo rinką aktyviau pradeda žengti pirmieji Alfa kartos atstovai – dažniausiai per praktiką, projektinius darbus ar vasaros programas. Ši karta dar labiau orientuota į greitą informaciją, tačiau kartu pasižymi didesniu kritiškumu. Tyrimai rodo, kad Alfa kartai itin svarbu, jog darbdavys ne tik kalbėtų apie vertybes, bet ir jas realiai demonstruotų – nuo darbo aplinkos iki vadovų elgesio ir socialinės atsakomybės veiksmų.

2025-ieji taip pat išryškino dar vieną aspektą – darbdavio komunikacijos nuoseklumą. Kandidatai vis dažniau lygina tai, kas rodoma išorėje, su darbuotojų atsiliepimais vidinėse platformose ar socialiniuose tinkluose. Jei žinutės nesutampa, pirmasis įspūdis greitai virsta nusivylimu. Dėl to komunikacijos auditai, apie kuriuos kalba ekspertai, 2025 metais tapo nebe rekomendacija, o strateginiu įrankiu, leidžiančiu išvengti reputacinių spragų.