Namuose nuolat stringa internetas? To priežastis gali būti paprastesnė nei daugelis galvoja

Paskelbė Sandra Vilčiukaitė
Paskelbta

Namuose nuolat stringa internetas? To priežastis gali būti paprastesnė nei daugelis galvoja
Wi-Fi ryšio greičio problemas bute ar name dažnai esame linkę suversti maršrutizatoriui arba interneto tiekėjui, tačiau realybė kur kas paprastesnė: signalą silpnina ar net visiškai „užmuša“ daiktai, kurie tiesiog stovi jums prieš akis. Dažniausiai radijo bangas blokuoja pati gyvenamoji aplinka – sienos, buitinė technika, metaliniai paviršiai – ir sukuria „negyvas zonas“, net jeigu visa įranga yra techniškai tvarkinga.

Viena pagrindinių nestabilaus interneto priežasčių – netinkama maršrutizatoriaus vieta. Daugelis paslepia jį už baldų, įdeda į spintą arba pastato ant grindų – taip signalas praktiškai užblokuojamas. Wi-Fi veikia efektyviai tik tada, kai įrenginys stovi pakankamai aukštai, atviroje vietoje ir kuo arčiau būsto centro.

Didelį trukdžių šaltinį sudaro buitinė technika, veikianti tomis pačiomis arba panašiomis dažnių juostomis: mikrobangų krosnelės, kūdikių stebėjimo („baby monitor“) įrenginiai, stebėjimo kameros, taip pat bet kokia netoliese esanti metalinė buitinė technika. Ji kuria radijo triukšmą ir dalinai „perrėkia“ Wi-Fi signalą.

Ne mažiau žalingai veikia sienos ir statybinės medžiagos. Betonas, plytos, gelžbetoninės perdangos tiesiog „suvalgo“ radijo bangas. Jei maršrutizatorius pastatytas kampe, už storos sienos, stabilaus ryšio tikėtis praktiškai neverta. Dideliuose butuose ar privačiuose namuose specialistai pataria naudoti vadinamąsias „mesh“ sistemas, kad būtų išvengta ryšio „duobių“ tarp kambarių ir aukštų.

Atskiras Wi-Fi „priešas“ – metalas. Šaldytuvai, metalinės spintos, stambūs šviestuvai ir net veidrodžiai su metalizuota danga veikia tarsi skydas ir smarkiai susilpnina signalą. Panašiai elgiasi ir energiją taupantys langai su metalų oksidų danga – prie jų interneto greitis beveik visada prastesnis.

Radijo bangas gali blokuoti net vanduo. Maršrutizatorius, pastatytas šalia boilerio, skalbimo mašinos ar didelio akvariumo, gali prarasti dalį signalo galios. Nedidelės dekoratyvinės vandens talpos paprastai didelių problemų nesukelia, tačiau masyvesni vandens kiekiai – taip.

Dar vienas nematomas priešas – kaimynų belaidžiai tinklai. Daugiaaukščiuose namuose dešimtys maršrutizatorių veikia tais pačiais kanalais ir sukuria kryžminius trukdžius. Šią problemą galima sumažinti pakeičiant savo tinklo kanalą nustatymuose arba persijungiant į 5 GHz ar 6 GHz dažnių juostas.

Trikdžius gali kelti ir „Bluetooth“ įrenginiai, nes jie taip pat veikia 2,4 GHz diapazone. Ausinės, kolonėlės, išmanieji priedėliai, žaidimų pultai – visa tai didina triukšmo lygį ore, ypač mažose patalpose.

Galiausiai – televizorius. Jame gausu metalinių komponentų, o išmanieji moduliai sukuria savas elektromagnetines bangas. Jei maršrutizatorius statomas už televizoriaus arba visiškai priglaudžiamas prie jo, tinklo stabilumas garantuotai prastės. Optimali distancija tarp šių įrenginių – maždaug du metrai.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi technologijų raida, skaitmeninėmis tendencijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui, nes tikiu, kad supratimas apie šiandien kuriamas inovacijas padeda geriau numatyti rytojaus pokyčius. Savo tekstuose siekiu sujungti technologinius sprendimus su platesniu kontekstu – ekonomika, visuomene ir žmonių įpročiais. 

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas