Sukčių ataka ritasi per visą Lietuvą: vienas neapgalvotas paspaudimas gali kainuoti labai brangiai

Nors laiškai atrodo oficialiai, siunčiami neva Valstybinės ligonių kasos vardu, tikrovėje tai yra pavojingas bandymas pasisavinti jūsų asmeninius ar finansinius duomenis. Sukčiai pasitelkia vis sudėtingesnes taktikas. Jie imituoja oficialių institucijų dizainą, naudoja panašius logotipus bei siuntėjo adresus, o laiškuose įterpia nuorodas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo tikros. 

Daugelis žmonių pasimeta dėl profesionaliai pateiktos informacijos, todėl paspaudžia nuorodas nė nesusimąstydami. Tuo pasinaudodami, sukčiai gali gauti prieigą prie jūsų banko, el. pašto ar kitų jautrių paskyrų. Nacionalinės institucijos ragina gyventojus išlikti budrius. 

Kaip atrodo pavojingi laiškai

Melagingi laiškai dažniausiai prasideda neva oficialiu pranešimu, kad jums priklauso permoka ar metinė įmoka, kurią esą reikia atsiimti. Jūs galite būti raginami paspausti nuorodą, atsisiųsti dokumentą ar įvesti savo asmens duomenis. 

Nors laiškas atrodo tikroviškai, jame slypi kenkėjiškas turinys. Suaktyvinę nuorodą, jūs suteikiate sukčiams galimybę pavogti prisijungimo duomenis arba į jūsų įrenginį įdiegiama žalinga programinė įranga.

Sukčiai dažnai bando sukurti skubos įspūdį. Laiškuose gali būti rašoma, kad jūs turite ribotą laiką permokai atsiimti arba kad būtina nedelsiant patvirtinti savo duomenis. Toks spaudimas yra klasikinė psichologinio manipuliavimo taktika, skirta tam, kad jūs nespėtumėte susimąstyti. Šiuo atveju svarbiausia neišsigąsti ir neprarasti budrumo.

Kodėl VLK niekada neprašo duomenų el. paštu

Valstybinė ligonių kasa patvirtino, kad tokio tipo pranešimų ji nesiunčia ir apskritai nenaudoja elektroninio pašto rinkdama mokesčius ar grąžindama permokas. Ši institucija taip pat neprašo jūsų pateikti asmeninių duomenų per laiškuose pateiktas nuorodas. Tai yra pats svarbiausias signalas, leidžiantis atskirti sukčių žinutes nuo tikrų pranešimų.

VLK specialistai primena, kad jokia oficiali valstybinė institucija neprašo jūsų atskleisti slaptažodžių ar finansinės informacijos. Tai pažeistų saugumo principus. Jei gaunate laišką iš tariamai oficialaus šaltinio, kuriame reikalaujama tokių duomenų, tai visada yra apgaulė. Tokiu atveju svarbu net neatsakyti siuntėjui.

Ką daryti, jei jūs gavote melagingą laišką

Gavę įtartiną laišką, jūs turėtumėte pirmiausia jo neatidaryti. Jei laiškas jau atidarytas, pasistenkite nespausti jokių nuorodų, neprisijungti prie svetainių ir neatidaryti priedų. Antras žingsnis yra ištrinti laišką ir užblokuoti siuntėją. Tokie veiksmai sumažina riziką netyčia suaktyvinti kenkėjiškas funkcijas vėliau.

Jeigu kyla abejonių, jūs visada galite kreiptis į Valstybinę ligonių kasą oficialiais kontaktais. Specialistai patvirtins, ar laiškas gali būti tikras, ir suteiks rekomendacijas, ką daryti toliau. Toks papildomas pasitikrinimas niekada nėra perteklinis, priešingai, tai rodo jūsų sąmoningumą.

Ką daryti, jei jūs paspaudėte nuorodą

Jeigu neatsargiai paspaudėte nuorodą, rekomenduojama iš karto pasikeisti visus slaptažodžius. Tai svarbu dėl to, kad sukčiai jau galėjo gauti prieigą prie jūsų prisijungimo informacijos. Pirmiausia keiskite bankų, socialinių tinklų ir el. pašto slaptažodžius, o jei naudojate tą patį slaptažodį keliose platformose, pakeiskite visose.

Jeigu jūs įvedėte savo finansinius duomenis, būtina kuo greičiau kreiptis į banką. Banko specialistai užblokuos galimus mokėjimus ir padės apsaugoti sąskaitas nuo nesankcionuotų operacijų. Kuo greičiau jūs reaguosite, tuo didesnė tikimybė išvengti finansinių nuostolių.

Kur kreiptis, jei patyrėte žalą

Jei sukčiai jau spėjo padaryti žalą, jūs turėtumėte kreiptis į policiją per elektroninę sistemą ePolicija.lt. Tokiu būdu galima greičiau užregistruoti pažeidimą ir pradėti tyrimą. Kadangi sukčiavimas internetu yra vienas sparčiausiai plintančių nusikaltimų, kiekvienas pranešimas yra svarbus ir padeda sustiprinti bendrą saugumą.

Jūs taip pat galite informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Ši institucija renka informaciją apie sukčiavimo atvejus ir padeda identifikuoti svetaines bei siuntėjus, vykdančius kenkėjišką veiklą. Tokie pranešimai padeda laiku blokuoti pavojingas svetaines ir apsaugoti kitus vartotojus.

Kaip apsisaugoti ateityje

Siekiant apsisaugoti nuo ateities sukčiavimų, svarbiausia yra budrumas. Niekada neatskleiskite savo duomenų per nuorodas, gautas laiškuose. Patikrinkite siuntėjo adresą, įvertinkite teksto kokybę ir atsisakykite spausti nuorodas, jei nesate tikri dėl jų kilmės. Atminkite, kad jūs visada galite patikrinti informaciją oficialiuose institucijų puslapiuose.

Tarptautinė patirtis rodo, kad sukčiai dažniausiai puola tuomet, kai žmonės yra mažiau dėmesingi, todėl svarbu įdiegti saugius elgesio įpročius. Tai padės apsaugoti ir jūsų duomenis, ir jūsų finansus.