Prisijunkite
Virtuvė yra vieta, kur gimsta skoniai, prisiminimai ir dažnai – netikėti pokalbiai. Bet kartais šalia jaukių kvapų ir garuojančios sriubos slepiasi pavojus, kurio nepastebi nei patyrę virtuvės entuziastai, nei patys šefai. Ir ne, tai nėra netinkamai iškeptas kepsnys ar per mažai druskos sriuboje.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų virtuvėje nėra susijusi su įgūdžių stoka ar blogu receptu. Ji slypi tame, kas dažniausiai nutinka iš įpročio – automatiškai, mechaniškai, be minties. Dauguma mūsų to net nelaikome klaida, nes tai atrodo taip kasdieniška.
O visgi, būtent tai dažnai tampa pagrindine apsinuodijimų priežastimi namuose. Maistas gali būti gyvybės šaltinis. Bet jis gali tapti ir rizika, jei nesilaikome paprastų higienos taisyklių. Ir štai čia prasideda tema, kurios dažnai nepripažįstame: kryžminė tarša.
Kas ta kryžminė tarša ir kodėl ji tokia pavojinga?
Kryžminė tarša – tai situacija, kai bakterijos ar kiti kenksmingi mikroorganizmai iš vieno produkto pereina į kitą. Dažniausiai tai nutinka per paviršius, įrankius ar rankas. Pavyzdžiui, jei pjaustai žalią vištieną ant lentelės, o tada be plovimo naudoji tą pačią lentelę salotoms – tu ką tik suteikei bakterijoms bilietą į salotų dubenį.
Net ir švariausios virtuvės gali būti teršiamos būtent dėl šio nematomo tilto. Salmonelės, kampilobakterijos, E. coli – tai ne filmo pavadinimai, o realios bakterijos, kurios dauginasi žaibiškai ir sukelia rimtų sveikatos problemų.
Jos nematomos, neturi kvapo, bet pasekmes palieka ryškias: nuo skrandžio spazmų iki apsinuodijimų, kurie gali baigtis ligonine. Ir svarbiausia, kad net žymūs virtuvės šefai, įsijautę į kūrybinį procesą, kartais padaro šią klaidą. Vien dėl to, kad rutina per stipri, o tempas itin greitas.
Lentelė salotoms ≠ lentelė mėsai
Yra priežastis, kodėl parduotuvėse siūlomi skirtingų spalvų pjaustymo lentelės rinkiniai. Viena, raudona – dažniausiai mėsai, žalia – daržovėms, mėlyna – žuviai, o balta – duonai. Ir tai nėra dizaino kaprizas. Tai yra būtinas skirtumas, siekiant sumažinti riziką.
Kai viena ir ta pati lenta ar peilis naudojami skirtingiems maisto produktams, tuomet atsiranda tikimybė, kad bakterijos iš termiškai neapdoroto produkto pateks į kitą. O jei tas kitas yra, pavyzdžiui, agurko riekelės, kurias tuoj valgysi šviežias – problema iš karto nukeliauja į tavo kūną.
Tiesa, kai kurie žmonės galvoja, kad jei mėsą vėliau kepa ar verda, bakterijos žus. Ir tai tiesa, bet dalinai. Bet jei toje pačioje vietoje prieš tai dėjai jau paruoštus produktus, kaip duoną, sviestą ar sūrį – bakterijos išplinta toliau.
Rankos – ne tik skonio įrankis
Net jei esi itin atsargus su lentelėmis, problema gali ateiti per tavo paties rankas. Pjaustei žalią mėsą, pasitrynei akis, pakėlei šakutę – ir viskas. Mikrobai keliauja kartu su tavimi. Tai ne paranoja, tai paprastas faktas.
Rankų plovimas tarp skirtingų gaminimo etapų nėra rekomendacija, o būtinybė. Ir ne tik nuskalauti vandeniu, bet reikia muilo ir bent 20 sekundžių trynimo. Skamba daug? Bet šita minutė gali sutaupyti kelias dienas skrandžio spazmų ar sunkių naktų prie vonios kriauklės.
Ar šaldytuvas neperduoda?
Dar viena vieta, kur vyksta tylus bakterijų šokis – tai šaldytuvas. Jei žalia vištiena palikta virš paruoštų produktų, pavyzdžiui, desertų, salotų ar jogurtų, nutekėjusios mėsos sultys gali užkrėsti viską, kas žemiau. Ir net nepagalvosi, kad bėda slypi ne pačiame produkte, o to, kaip jis buvo laikomas.
Tvarkant šaldytuvą, labai svarbu laikytis vieno principo: žali produktai žemiausiai, termiškai apdoroti – viršuje. Taip natūraliai suvaldysi potencialius nutekėjimo scenarijus ir neturėsi netikėtų nuotykių.
Kur dar slypi pavojai?
Virtuviniai rankšluosčiai, kempinės, mediniai paviršiai – visos šios vietos gali būti kaip bakterijų kurortai. Jeigu viena šluoste šluostai rankas po žalių produktų ir tuo pačiu ja vėliau džiovini lėkštes – tai ne švara, o rizika.
Bakterijos mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl vietose, kurios ilgai išlieka šlapios ir šiltos, jos dauginasi ypač greitai. Todėl kempines reikia keisti dažnai, o rankšluosčius skalbti aukštoje temperatūroje – ne kartą per mėnesį, o bent kas kelias dienas.
Ar galima išvengti visko?
Niekas nenori gyventi kaip laboratorijoje, bet keli paprasti įpročiai gali stipriai sumažinti riziką:
Tai nėra revoliucija. Tai yra mažos kasdienės taisyklės, kurios lemia didelius pokyčius.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti