Supermaisto realybė be filtrų: „Instagram“ žvaigždės juo žavisi, o gydytojai kraupsta vien nuo minties

Per pastarąjį dešimtmetį supermaisto bumas išaugo iki absurdo. Čija sėklos, spirulina, goji uogos, maca milteliai, acerolos, žaliosios arbatos ekstraktai, visa tai parduodama su pažadais, kurie neretai peržengia realybės ribas. 

Ir nors kai kurie jų turi naudos, vis daugiau atvejų rodo: ne viskas, kas atrodo sveika, iš tiesų tinka kiekvienam. Tad kada supermaistas iš tikrųjų padeda, o kada tampa pavojingu mitų mišiniu? Kada jis maitina, o kada tik apsunkina kūną ir protą?

Supermaistas: skamba gerai, bet ką jis reiškia?

Terminas „supermaistas“ nėra patvirtintas nei mokslininkų, nei gydytojų. Tai rinkodarinė etiketė, kuria klijuojami tam tikri maisto produktai, dažniausiai turintys didesnį kiekį vitaminų, antioksidantų ar skaidulų. Ir nors daugelis jų  naudingi, tai nereiškia, kad jie turi magišką poveikį. 

Vien dėl to, kad produktas natūralus, augalinis ar importuotas iš egzotiškos šalies, jis automatiškai netampa sveikatingumo šaltiniu. Problema prasideda tada, kai žmogus pradeda tikėti, kad vienas produktas gali išspręsti visas problemas. Kad jei valgai goji uogas, tai tau nereikia eiti pas gydytoją. 

Kad jei geri spiruliną – gali ignoruoti savo miego režimą. Kad maca milteliai padės sutvarkyti hormonų sistemą be jokių tyrimų ar konsultacijos su specialistu. Toks mąstymas pavojingas. Jis sukuria iliuziją, kad sveikata yra greitas ir paprastas reikalas, kurį gali išgerti ar įmaišyti į kokteilį. O kai iliuzija subliūkšta – pasekmės gali būti rimtos.

Kada nauda tampa žala?

Daugelis supermaisto produktų yra itin koncentruoti. Tai reiškia, kad jų poveikis organizmui yra stipresnis nei įprastų maisto produktų. Ir jei neturi aiškios informacijos, kokiu tikslu tu juos vartoji, kokia dozė tinkama ir kaip jie veikia tavo konkretų organizmą, gali padaryti meškos paslaugą sau.

Spirulina, kuri vadinama baltymų bomba, iš tikrųjų gali sukelti stiprų pykinimą, kepenų apkrovimą ar net alerginę reakciją, jei vartojama per dažnai ar maišoma su netinkamais produktais. Maca yra adaptogeninis augalas, turintis įtakos hormonų sistemai, ypač moterims. 

Vartojant ją be pertraukų ar nesilaikant rekomenduojamos dozės, galima susidurti su menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikų svyravimais ar net nerimo priepuoliais. Goji uogos, populiarios dėl super antioksidacinio poveikio, iš tikrųjų sąveikauja su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais. 

Vartojant abi medžiagas kartu, kyla pavojus kraujavimui. Net toks nekaltas produktas kaip žaliųjų miežių milteliai gali sukelti stiprų virškinimo diskomfortą žmonėms su jautresniu skrandžiu ar padidėjusiu skrandžio rūgštingumu.

„Daugelis žmonių į supermaistą žiūri kaip į madingą sveikatingumo ritualą. Jie nepagalvoja, kad net natūralūs produktai turi stiprų fiziologinį poveikį. Ir kai vartoji juos aklai be tyrimų, be aiškaus tikslo, tai tampa eksperimentu su savo sveikata“, – aiškina mitybos specialistė Lina, dirbanti su žmonėmis, kurie dažnai kreipiasi po tokių eksperimentų.

Sveikatingumas – ar tikra sveikata?

Didžiausia problema – psichologinė. Supermaistas neša su savimi tam tikrą kultūrinę žinutę: jei jo nevartoji – esi mažiau sąmoningas. Jei neturi lentynėlėje bent trijų stiklainiukų su organiniais milteliais, tuomet tu atsilieki. Jei nespėji sekti naujausių sveikų tendencijų, tai kažkaip nepakankamai stengiesi. 

Taip atsiranda ne sveikatingumo, o kaltės mityba, kai žmogus jaučia spaudimą būti tobulu vartotoju. Tokioje aplinkoje sveikata virsta projektu. O valgymas – nerimo šaltiniu. Ar tikrai geriu pakankamai super žalios? Ar šitie milteliai dar veikia? Ar mano rytinis kokteilis atitinka naujausią biohacking madą? 

Tai išbalansuoja mūsų ryšį su maistu. Užuot valgę intuityviai ir atsižvelgdami į realius kūno poreikius, mes pradedame kliautis išoriniais signalais: influenceriais, reklama, pakuotėmis su užrašais immunity booster ar anti-aging formulė.

Kada supermaistas prasmingas?

Svarbu nepereiti į kraštutinumus. Ne visi produktai, vadinami supermaistu, yra blogi. Daugelis jų turi išties vertingų savybių, bet tik tada, kai naudojami su saiku ir turint aiškų tikslą. Jei žmogus, tarkim, valgo mažai daržovių, jam gali padėti chlorelos ar spirulinos papildai. Jei vartoja per mažai skaidulų – čija ar linų sėmenys gali būti puikus priedas. 

Jei trūksta energijos – maca gali suteikti trumpalaikį impulsą. Tačiau tai neturėtų būti atsitiktinis veiksmas. Prieš pradedant vartoti bet kokį koncentruotą supermaisto papildą, vertėtų pasitarti su gydytoju arba bent jau atlikti kraujo tyrimus. 

Ne kiekvienam reikia to paties. Ir ne visiems naudinga tai, kas šiuo metu madinga. Geriausias supermaistas yra tas, kuris dera tavo mityboje natūraliai. Kurį valgai ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad tinka. Kuriam tavo kūnas sako taip, o ne tavo Instagram srautas.