Prisijunkite
Virtuvėje net mažiausi sprendimai keičia skonį. Vienas papildomas judesys, neteisingas peilio kampas ar pasirinktas momentas gali nulemti, ar patiekalas bus ryškus, ar tik „kažkas valgomo“. Ir čia atsiranda vienas dažnas kaltininkas – česnakas. Taip, jis stiprus, aromatingas, gyvas, bet ir labai jautrus netinkamam elgesiui.
Daug kas česnaką pjausto iš įpročio. Greitai, plonai, gal net gražiai. Bet kai patiekalas pagamintas, skonis tarsi ištirpsta. Jaučiasi šiek tiek, bet ne taip, kaip galėtų. Ir tada dažnai girdimas komentaras: „trūksta česnako“. Tik čia problema ne kiekyje, o tame, kaip su juo pasielgta.
Tiesa yra tokia: česnakas, kaip produktas, turi savo logiką. Jis reaguoja į spaudimą, laiką, orą. Ir būtent tai lemia, ar jis taps patiekalo širdimi, ar tik fonu. Taip pat lemia ir viena labai paprasta, bet dažnai daroma klaida – pjaustymas.
Kodėl pjaustytas česnakas praranda skonį
Kai česnako skiltelė supjaustoma, jos ląstelės pažeidžiamos. Tai natūralu, juk taip išlaisvinamos kvapiosios medžiagos. Tačiau jeigu po pjaustymo česnakas ilgiau pastovi arba yra netinkamai termiškai apdorojamas, didelė dalis aromato tiesiog išgaruoja.
Tai, ką pjaustome, iš tikrųjų jau nebe kvepia taip, kaip šviežiai traiškytas česnakas. Vienas iš svarbiausių kvapiųjų junginių česnake – alicinas. Jis susidaro būtent tada, kai česnakas spaudžiamas ar traiškomas.
Bet tam, kad jis susiformuotų, reikia reakcijos tarp dviejų fermentų, o šie išsiskiria tik tada, kai česnakas sužeidžiamas. Jeigu jis supjaustomas, o po to iškart verdamas ar kepamas, fermentai nespėja sureaguoti. Rezultatas: mažiau skonio, mažiau kvapo, mažiau to „kažko“, dėl ko česnakas iš viso naudojamas.
Ką daryti vietoj pjaustymo
Geriausia praktika – česnaką traiškyti. Tiesiog padėk skiltelę ant pjaustymo lentelės, uždenk peiliu ir stipriai spausk. Skiltelė suskils, bet liks vientisa. Tokia forma leidžia kvapiosioms medžiagoms išsiskirti maksimaliai, bet jos nedingsta taip greitai kaip smulkiai supjaustytame variante.
Dar viena svarbi detalė – laikas. Kai česnaką traiškai, palik jį kelioms minutėms pastovėti prieš dedant į keptuvę ar puodą. Taip leidžiama fermentams susijungti ir suformuoti daugiau alicino. Rezultatas – intensyvesnis skonis, kuris neišnyksta net po terminio apdorojimo.
Kada česnaką dėti į patiekalą
Česnakas labai nemėgsta per aukštos temperatūros. Jei įdėsi jį į įkaitintą aliejų ir paliksi ilgiau nei trisdešimt sekundžių – sveikas atvykęs, kartume. Daugeliu atvejų verta jį įdėti paskutinėmis minutėmis arba kartu su kitais ingredientais, kurie iškart sumažina temperatūrą.
Jei kepi, naudok vidutinę kaitrą ir stebėk spalvą, kai tik pradeda gelsti, jis jau paruoštas. Jei verda sriuboje ar troškinyje, tuomet įdėti galima šiek tiek anksčiau, bet tik tada, kai norisi švelnesnio, ne tokio ryškaus skonio. Jei reikia intensyvumo – česnaką dedam pačioje pabaigoje.
O kaip su trintuvu ar spaudykle?
Česnako spaudykle pasinaudoti nėra blogai, bet ir ji turi savo minusų. Daug kas lieka viduje, o intensyvus trynimas kartais per daug suaktyvina kvapą ir suteikia per aštrų poskonį. Be to, kai kurios priemonės prisideda prie oksidacijos, o tada skonis gali tapti metalinis ar keistai kartus.
Šaukštas ar peilio nugarėlė dažnai veikia geriau nei bet kuris įrankis. Paprastas veiksmas, minimalus stresas produktui, bet maksimalus efektas patiekalui.
Mažas pokytis – didelis skirtumas
Kai kitą kartą imsi česnaką, prisimink: ne visada daugiau reiškia geriau. Kartais geriau tiesiog kitaip. Vienas mažas veiksmas virtuvėje gali pakeisti ne tik skonį, bet ir nuotaiką. Nes patiekalas su tikru česnakiniu skoniu niekada nepalieka abejingų.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti