Galite likti be jums priklausančių atostogų: teisininkai ragina nelaukti paskutinės minutės

Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė primena, kad pagal galiojantį Darbo kodeksą, dirbant penkias darbo dienas per savaitę, darbuotojui kasmet priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų apmokamų atostogų, dirbant šešias darbo dienas per savaitę – ne mažiau kaip 24 darbo dienos. 

Teisė į jas yra esminė darbo ir poilsio balanso dalis, tačiau vis dar pasitaiko situacijų, kai darbuotojai neina atostogų ne vienerius metus iš eilės. To priežastys įvairios – didelis darbo krūvis, projektų pikai, kolegų trūkumas ar paprasčiausiai noras „pataupyti“ atostogoms vėliau. Tačiau ši strategija gali atsisukti prieš patį darbuotoją.

„Nors Darbo kodeksas gan painiai įvardija laikotarpį, kada sukauptos atostogos išnyksta, taisyklė iš esmės yra aiški: atostogų dienos, kurias darbuotojas įgijo, turi būti panaudotos per trejus kalendorinius metus nuo jų įgijimo. Pasibaigus šiam terminui, darbuotojas gali netekti teisės tiek jomis pasinaudoti, tiek gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogų dienas“, – aiškina A. Venckienė.

Svarbu žinoti ir tai, kad pagal Lietuvos įstatymus darbuotojai kasmetines atostogas kaupia ne kalendorinių metų, o darbo metų pagrindu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. birželio 1 d., per savo darbo metus – nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – sukauptas atostogas jis galės panaudoti tiek 2022 m., tiek ir dar trejus kalendorinius metus po jų, t.y. iki 2025 m. gruodžio 31 d. O nuo 2026 m. sausio 1 d. toks darbuotojas netektų galimybės pasinaudoti atostogomis, kurias sukaupė pirmaisiais savo darbo metais.

Kada trejų metų taisyklė netaikoma: svarbios išimtys

Visgi, Darbo kodeksas numato, kad senesnės negu trejų metų atostogos prarandamos ne visais atvejais. Jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasinaudoti atostogomis, terminas gali būti pratęstas. Nors įstatymai nenumato konkretaus aplinkybių sąrašo ir kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, tokios priežastys gali būti ilgalaikis laikinas nedarbingumas, vaiko priežiūros atostogos, karinė tarnyba ar kitos situacijos, kai darbuotojas ilgą laiką faktiškai nedirbo ir todėl neturėjo galimybės išnaudoti sukauptų atostogų.

Svarbia priežastimi taip pat galėtų būti laikomi atvejai, kai darbuotojas prašo suteikti jam kasmetines atostogas, tačiau darbdavys tokius prašymus nuolat atmeta. Tokiu atveju darbuotojui patariama išsaugoti tai patvirtinančius įrodymus.

„Tai gali būti susirašinėjimas su darbdaviu el. paštu, duomenys iš darbdavio naudojamų sistemų, kurios naudojamos atostogų tvirtinimui, ir panašiai“, – pažymi A. Venckienė.

Geriausia – ne kaupti, o planuoti

A. Venckienė atkreipia dėmesį į darbdavio pareigą užtikrinti tvarkingą bei skaidrią atostogų planavimo sistemą. Pasak jos, darbuotojams turi būti aiškiai pateikta informacija apie tai, kada ir kaip kreiptis dėl atostogų, kaip sudaromas atostogų grafikas, taip pat kiek atostogų jie turi sukaupę . Atostogų apskaitos netvarka kelia rizikų abiem pusėms.

„Darbdaviams rekomenduojame esant poreikiui sudaryti kasmetinius atostogų grafikus ir skatinti darbuotojus reguliariai naudotis poilsiu. Negalint suteikti darbuotojui atostogų jo pageidaujamu metu, reikėtų paraginti jį pasirinkti kitą laiką. Taip pat siūlome kalbėtis su darbuotojais, kurie turi itin daug nepanaudotų atostogų (pvz., daugiau nei už pusantrų - dvejus darbo metus), ir susitarti dėl aiškaus plano, kaip tos atostogos su laiku bus panaudotos. Tokia praktika ne tik padeda subalansuoti darbo krūvius, bet ir sumažina ginčų tikimybę“, – sako advokatė.

Darbuotojus ji ragina ne tik stebėti atostogų likutį, bet ir planuoti poilsį iš anksto. Tokios praktikos nauda dvejopa: darbuotojas apsaugo savo teises ir kartu pasirūpina sveikata bei darbingumu.

„Atostogos yra ne tik įstatymuose numatyta teisė, bet ir būtinas poilsio mechanizmas. Todėl darbuotojams patarčiau bent kartą per metus detaliai pasitikrinti atostogų likutį ir pasikalbėti su darbdaviu apie realų jų panaudojimo laiką. Jeigu dalis dienų artėja prie trejų metų ribos, reikėtų jas panaudoti kuo greičiau“, – pataria A. Venckienė.