Grybautojai dažniausiai ignoruoja šiuos grybus: jis mėlynuoja, bet yra žymiai skanesnis už baravyką

Jo tamsiai ruda, blizganti kepurė primena baravyką, bet tai visai kita rūšis vadinama rudakepuris aksombaravykis. Tie, kurie jį pažįsta, tvirtina, kad tai vienas skaniausių ir labiausiai neįvertintų grybų mūsų miškuose.

Po lietaus šis grybas išdygsta beveik kiekviename miške, tiek spygliuočių, tiek mišriame. Nors daugelis jo vengia dėl pamėlynavimo, ši reakcija yra visiškai natūrali ir nerodo, kad grybas būtų netinkamas valgymui. Priešingai, tai ženklas, kad jis šviežias ir kupinas vertingų medžiagų.

Rudakepuris aksombaravykis kvepia mišku, riešutais ir rudeniu. Jo skonis švelnus, šiek tiek saldokas, o minkštimas elastingas, todėl šis grybas puikiai tinka kepti, virti, džiovinti ar marinuoti.

Kaip atpažinti rudakepurį aksombaravykį?

Rudakepuris aksombaravykis (Imleria badia) auga nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens, ypač po lietaus. Jo kepurėlė būna nuo šokoladinės iki kaštoninės spalvos, po lietaus blizga, o išdžiūvusi tampa matinė. Po kepurėle esančios kempinėlės yra gelsvai žalsvos, o jas paspaudus pasirodo melsvas atspalvis, tai būdingas šio grybo požymis.

Kotas šviesesnis nei kepurėlė, be žiedo, lieknas ir tvirtas. Minkštimas baltas ar šviesiai gelsvas, perpjovus nekeičia spalvos, o kvapas švelnus ir maloniai miško. Išvaizda jis primena baravyką, tačiau yra kiek minkštesnis ir elastingesnis, todėl kepant išlieka sultingas ir nepraranda formos.

Vertingas maisto ir sveikatos šaltinis

Rudakepuris aksombaravykis yra ne tik skanus, bet ir maistingas. Jame gausu baltymų, skaidulų, kalio, fosforo bei B grupės vitaminų. Jis turi antioksidantų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų. Tai mažai kaloringas, lengvai virškinamas produktas, tinkantis įvairiai mitybai.

Senovėje šis grybas buvo minimas kaip priemonė „kraujo valymui ir apetitui gerinti“. Šiandien žinome, kad jis iš tiesų padeda palaikyti gerą savijautą, ypač kai vartojamas saikingai. Kaip ir visi grybai, rudakepuris aksombaravykis turėtų būti gerai išvirtas arba iškeptas, nes žali grybai gali būti sunkiau virškinami.

Kaip jį paruošti?

Paprastas ir skanus būdas, tai supjaustyti grybus, pakepinti svieste su svogūnu ir šiek tiek druskos. Taip paruošti jie kvepia rudeniu ir dera tiek su duona, tiek su bulvėmis. Jei norima jų išsaugoti žiemai, galima išdžiovinti ar užmarinuoti.

Džiovinti rudakepuriai aksombaravykiai puikiai tinka sriuboms, troškiniams ir padažams, suteikdami jiems intensyvų miško aromatą. Marinuoti jie išlaiko formą ir tampa gardžiu užkandžiu žiemos vakarams.

Neįvertintas rudens skanėstas

Nors daugelis vis dar bijo šio grybo mėlynavimo, verta žinoti, kad tai visiškai nekenksminga ir natūrali savybė. Ji tik patvirtina, kad grybas yra šviežias ir pilnas gyvybingumo.

Todėl kitą kartą eidami į mišką neapeikite šio kuklaus, bet vertingo grybo. Rudakepuris aksombaravykis, tai ne tik maistingas, bet ir skanus gamtos lobis. Jo kvapas ir skonis primena ramų rudens mišką, o paragavus jo supranti, kad net paprasti dalykai gali būti tikri skanumynai.