Maratonai erzina daugelį vairuotojų: sužinokite, kodėl dėl bėgikų uždaromos net ir didžiausių miestų gatvės

Kai kurie miestų gyventojai pykteli dėl uždarytų gatvių ar eismo ribojimų. Kodėl vis dėlto šie bėgimai vyksta miestuose, o ne ramesniuose miškuose? Masinių bėgimų sezonas trunka beveik visus metus, o didžiuosiuose miestuose vos praeina savaitgalis be tokio renginio. 

Gdanskas, Varšuva, Krokuva ar Poznanė, tai visur tūkstančiai dalyvių stoja į startą. Organizatoriai uždaro kelias gatves, todėl kai kurie vairuotojai piktinasi. Tačiau miesto bėgimas turi savo logiką, tai ne tik sportas, bet ir bendras įvykis, kuris pritraukia tūkstančius žiūrovų ir dalyvių.

Nors bėgimas per asfaltą gali atrodyti mažiau patrauklus nei miško takas, daugelis sportininkų renkasi miestą dėl patogumo ir galimybės pasiekti trasą tiesiai iš namų. Be to, maratonas mieste leidžia pajusti tikrą atmosferą, kai minios žmonių skanduoja, o gatvės pripildytos energijos.

Kodėl ne miškuose?

Iš pirmo žvilgsnio miškas atrodo tobula vieta bėgimui, tai švarus oras, gamta ir ramybė. Tačiau organizuoti ten didelį maratoną būtų beveik neįmanoma. Kai viename renginyje dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, reikia vietos startui, finišui, automobiliams ir savanoriams. 

Miškuose nėra tinkamos infrastruktūros, o viešojo transporto beveik nėra. Miesto stadionai ar centrinės aikštės suteikia viską, ko reikia, tai aikšteles, tualetus, medicinos punktus ir patogų priėjimą žiūrovams. 

Todėl trasos planuojamos taip, kad būtų saugios ir gerai prižiūrimos, o vairuotojai iš anksto būtų informuojami apie laikinas ribas. Organizatoriai stengiasi, kad renginys truktų tik kelias valandas ir kuo mažiau trukdytų kasdieniam miesto gyvenimui.

Bėgimas, tai ne priešas, o šventė

Maratono tikslas nėra apsunkinti gyventojų gyvenimo. Bėgikai siekia peržengti savo galimybes, pagerinti rezultatus ar tiesiog patirti džiaugsmą kartu su kitais. Tai bendruomeniškumo šventė, kurios metu miestas trumpam tampa sporto scena.

Verta prisiminti, kad tokie renginiai vyksta vos kartą ar du per metus, o kitomis dienomis bėgikai treniruojasi tyliai, parkuose ar pakelėse. Vietoj pykčio dėl uždarytų gatvių galime pažvelgti į tai kitaip, tai proga pamatyti šimtus žmonių, kurie pasiryžo išbandyti save.

Kodėl verta pabandyti patiems?

Dalyvavimas tokiame renginyje nebūtinai reiškia profesionalų sportą. Daug kas pradeda nuo trumpų distancijų Galbūt vietoj nusivylimo dėl kelių valandų eismo pokyčių verta ateiti į maratono trasą, pažiūrėti, kaip žmonės kovoja su savimi, ir pajusti jų džiaugsmą. 

Kas žino, gal ir jūs užsikrėsite bėgimo aistra. Miesto bėgimai nėra kliūtis, o įrodymas, kad sportas gali suvienyti bendruomenę, įkvėpti pokyčiams ir parodyti, jog judėjimas, tai laisvė.