Prisijunkite
Paskelbė
Lukas Snarskis
Paskelbta
Fejerverkai Lietuvoje jau daugelį metų yra siejami su didžiosiomis šventėmis, ypač Naujųjų metų sutikimu. Vis dėlto viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai ne vien apie saugumą, bet ir apie oro kokybę miestuose, triukšmo poveikį žmonių savijautai, augintinių ir laukinių gyvūnų gerovę.
Fejerverkuose esančių cheminių medžiagų degimo metu į aplinką patenka dūmai ir kietosios dalelės. Aplinkosaugininkai daugiausia dėmesio skiria KD10 ir KD2,5 kietosioms dalelėms, kurių kiekis ore, Aplinkos Apsaugos Agmetūros teigimu yra laikomas reikšmingu oro kokybės rodikliu.
Žiniasklaidoje dažnai akcentuojama, kad intensyvus fejerverkų naudojimas per šventes gali sukelti trumpalaikius, bet ryškius teršalų koncentracijų šuolius. Minima, kad per pirmąją Naujųjų metų valandą KD10 ar KD2,5 rodikliai kai kuriose vietose gali išaugti kelis, o kartais net keliolika kartų, priklausomai nuo miesto, šaudymo intensyvumo ir meteorologinių sąlygų.
Ekspertų vertinimu, tokie šuoliai nebūtinai lemia metų vidurkių pokyčius, tačiau jie svarbūs jautresnėms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kvėpavimo ar širdies-kraujagyslių ligomis.
Fejerverkų dūmų „išsisklaidymas“ priklauso ne vien nuo vėjo. Esant ramiam orui, inversijai, rūko epizodams, teršalai gali užsilaikyti ilgiau, ypač tankiai apgybendintose bei intensyviai užstatytose vietovėse.
Fejerverkų keliamas triukšmas dažniausiai aptariamas ypač emocingai. Dažniausiai triukšmu piktinasi mažus vaikus auginantys asmenys, bei šunų šeimininkai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia išvadas, kad ilgalaikis aplinkos triukšmas siejamas su miego trikdymu, dirginimu, streso reakcijomis, o tam tikruose kontekstuose ir su didesne kai kurių širdies-kraujagyslių ligų rizika. Europos aplinkos agentūros (EEA) apžvalgose yra dažnai minimi plačios apimties skaičiai apie triukšmo taršą Europoje. Pateikiama, kad apie 16,9 mln. gyventojų patiria ilgalaikį didelį dirginimą dėl triukšmo, o apie 4,6 mln. – sunkų miego sutrikdymą (dažniausiai vertinamas transporto triukšmas). Tik vargu ar šiuo atveju tai galima priskirti fejerverkams, kurie trunka vos kelias minutes, o ir didesni renginiai būna tik kelis kartus per metus.
Kuo fejerverkai skiriasi nuo įprastų triukšmo šaltinių
Fejerverkų triukšmas paprastai yra:
Dėl šių savybių daliai žmonių fejerverkai tampa kančia net tada, kai „viena naktis per metus“ neatrodo, kad būtų labai daug.
Pastaraisiais metais itin išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei keičia ir Požiūrį į fejerverkus. Valstybinės institucijos prieš šventes paprastai kartoja praktines rekomendacijas augintinių šeimininkams: pavedžioti gyvūną anksčiau, laikyti su pavadėliu, uždaryti langus, sukurti saugią vietą namuose, pasirūpinti identifikacija (mikroschema, registracija), nes išsigandęs gyvūnas gali pabėgti.
Moksliniuose tyrimuose fejerverkai dažnai analizuojami kaip streso veiksnys. 2024 m. publikuotuose darbuose, paremtuose gyvūnų šeimininkų apklausomis, nurodoma, kad didelė dalis gyvūnų rodo su stresu susijusias reakcijas: viename tyrime pateikta, kad 79,1 % gyvūnų buvo priskirta patirianti stresą dėl fejerverkų, o 77,3 % baimę. Šie skaičiai žinoma priklauso nuo imties ir metodikos, tačiau jie atspindi bendrą tendenciją.
Kituose 2024 m. tyrimuose aptariama, kad baimės reakcijos kai kuriais atvejais gali mažėti taikant tam tikras priemones ir nuoseklų elgesio koregavimą, tačiau nėra vieno universalaus sprendimo, kuris tiktų visiems gyvūnams. Ekspertų komentaruose paprastai pabrėžiama, kad pasiruošimas ir prevencija veikia geriau nei bandymas „sutvarkyti“ situaciją, kuomet už langi jau “pokši” fejerverkai.
Dažniausi požymiai, kuriuos šeimininkai pastebi per fejerverkus
Praktikoje šie požymiai reiškia didesnę pasimetimo ir pabėgimo riziką, o kai kuriais atvejais ir traumų tikimybę.
Lietuvoje dalis savivaldybių ir renginių organizatorių ieško formatų, kurie išlaiko šventinį reginį, bet mažina triukšmą ir taršą. Dažniausiai yra minimos šios alternatyvos:
Šios alternatyvos dažnai pristatomos kaip kompromisas, kuomet bendruomenė gauna reginį be triukšmo ir taršos.
Lukas Snarskis
Projekto vadovas
Bilis.lt portalo įkūrėjas ir vadovas. Apie technologijas rašau jau daugiau nei dešimt metų, o taip pat stebiu pasaulio aktualijas. Rašymas yra mano didžiausias pomėgis, kurį prieš penkerius metus pavyko paversti ir pragyvenimo šaltiniu.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.