Dažnai norisi šokolado? Mokslininkai atskleidžia, ką tai iš tikrųjų signalizuoja jūsų organizmas

Šokoladas veikia nervų sistemą, skatina endorfinų ir dopamino išsiskyrimą, suteikia greitos energijos ir dažnai siejamas su malonumo bei apdovanojimo jausmu. Būtent todėl jis tampa vienu dažniausių pasirinkimų, kai norisi greitai pasijusti geriau.

Moksliniai šaltiniai pabrėžia, kad norą valgyti šokoladą lemia ne viena priežastis. Tam įtakos turi emocinė būsena, aplinka, nuovargis ir net pats šokolado sudėtinių medžiagų derinys.

Stresas ir emocinis fonas

Moksliniame žurnale „Appetite“ nurodoma, kad patiriant stresą daliai žmonių pastebimai sustiprėja potraukis šokoladui. Jūs dažnai suvokiate jį kaip paguodos maistą, kuris siejasi su saugumu, malonumu ir geresne savijauta.

Kai jaučiatės pavargę ar emociškai išsekę, mintyse prisimenamas šokolado skonis gali tapti savotišku pabėgimu. Kuo prastesnė emocinė būsena tuo stipresnis gali būti noras greitai ją pagerinti saldumynu.

Aplinkos signalai ir įpročiai

Šokolado troškimą dažnai suaktyvina išoriniai dirgikliai. Praėjimas pro kepyklą, saldumynų skyrių parduotuvėje ar reklama socialiniuose tinkluose gali sukelti stiprias asociacijas.

Tokiose situacijose jūs nevalingai įsivaizduojate šokolado skonį, kvapą ar tekstūrą. Šios mintys kartu su vaizdiniais pojūčiais sustiprina norą, net jei fiziškai alkio nejaučiate.

Nuovargis ir energijos trūkumas

Šokolade yra kofeino, todėl jis gali suteikti trumpalaikį energijos impulsą. Tamsiame šokolade kofeino kiekis yra didesnis nei pieniškame ar baltame, todėl būtent jis dažniau pasirenkamas nuovargio metu.

Kai organizmui trūksta energijos, jūs instinktyviai ieškote greito jos šaltinio. Cukraus ir riebalų derinys šokolade šį poreikį patenkina labai greitai, o kartu pakelia nuotaiką dėl dopamino išsiskyrimo.

Šokolado sudėtis ir maistinė vertė

Šokoladas gali labai skirtis priklausomai nuo kakavos kiekio. Produktai, kuriuose kakavos mažiau, dažniausiai turi daugiau cukraus ir pieno, todėl jų maistinė vertė yra mažesnė.

Tamsus šokoladas, kuriame kakavos yra 50 procentų ar daugiau, suteikia daugiau naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, 75 gramų tamsaus šokolado plytelėje yra nemažai magnio, geležies ir skaidulų, tačiau kartu ir didelis kalorijų bei riebalų kiekis. Tai reiškia, kad net ir sveikesnis variantas turėtų būti vartojamas saikingai.

Kaip suvaldyti potraukį šokoladui

Jeigu dažnas noras valgyti šokoladą kelia diskomfortą arba trukdo laikytis subalansuotos mitybos, verta išbandyti kelias paprastas strategijas.

Sąmoningumas padeda atskirti tikrą alkį nuo emocinio noro. Sustokite ir paklauskite savęs, ar jūsų kūnui tikrai reikia maisto. Taip pat naudinga nukreipti dėmesį į kitą veiklą, pavyzdžiui, trumpą pasivaikščiojimą ar kvėpavimo pratimus.

Pakankamas vandens vartojimas taip pat svarbus, nes dehidratacija neretai sukelia potraukį saldumynams. Jei visgi norisi šokolado, geresnis pasirinkimas būtų tamsus šokoladas su didesniu kakavos kiekiu, kuris leidžia pasitenkinti mažesne porcija.

Suprasdami, kodėl dažnai norisi šokolado, jūs galite sąmoningiau reaguoti į šį poreikį ir rasti pusiausvyrą tarp malonumo ir sveikatos.