Dietologas atskleidė: riebalai, su kuriais močiutės viską kepė, šiandien „pralaimi“ alyvuogių aliejui

Problema ta, kad kartu su juo buvo „išpilta ir vonelėje buvęs kūdikis“ – gėlių smalcas išsiskiria iš daugumos kitų gyvulinių riebalų visiškai kitokiu profiliu. Negalima apsimetinėti – alyvuogių aliejus išlieka pirmuoju pasirinkimu kasdieniam gaminimui. Jis gausus antioksidantų ir priešuždegiminių medžiagų.

Žąsų taukai nesuteikia tokios pačios naudos, tačiau tai nereiškia, kad jį reikėtų prilyginti lašinims ar margarinui.

Lyginant su kitais gyvuliniais riebalais, žąsų taukai atrodo visai neblogai. Jame gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant oleino rūgštį – tą pačią, kuri dominuoja alyvuogių aliejuje. Praktikoje tai reiškia, kad jo riebalų rūgščių profilis yra gerokai „lengvesnis“, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Žąsų riebalai – tai ne tik kalorijos. Juose randama ir vitaminų A, D, B grupės bei E, taip pat geležies ir nepakeičiamųjų aminorūgščių. Būtent dėl šio derinio anksčiau jis buvo naudojamas ne tik virtuvėje, bet ir kaip priemonė organizmui stiprinti žiemos metu.

Vis dėlto reikia pasakyti aiškiai: gęsi smalec nėra geriausias pasirinkimas kasdieniam kepimui. Nors jis stabilesnis nei daugelis augalinių aliejų, vis tiek išlieka kaloringu gyvuliniu riebalu.

Kur kas geriau jį vartoti šaltą, pavyzdžiui, kaip priedą prie duonos, kruopų, bulvių ar daržovių. Nedidelis jo kiekis gali pagerinti patiekalo skonį ir sumažinti druskos poreikį.

Tradicinėje liaudies medicinoje žąsų taukai buvo laikomas beveik vaistu. Jis naudotas kaip pagrindas šildomiesiems tepalams, įtrynimams peršalus, krūtinės ląstos kompresams. Taip pat buvo naudojamas labai sausai, suskeldėjusiai odai prižiūrėti – ir ne be pagrindo. Jis veikia riebalinamai ir regeneruojančiai, nors, žinoma, nepakeičia šiuolaikinių dermatologinių priemonių.

Nors žąsų taukai pasižymi palankesniu riebalų rūgščių profiliu nei daugelis kitų gyvulinių riebalų, jis vis tiek didina bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje. Žmonės, turintys hipercholesterolemiją, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar nutukimu, turėtų jo vartoti tik retkarčiais arba visiškai atsisakyti.

Sveikiems žmonėms leidžiami nedideli kiekiai, tačiau ekspertai sutaria: ne daugiau kaip 1–2 šaukštai per dieną. Tai labai kaloringas riebalas – apie 897 kcal 100 gramų, todėl perteklius greitai pajuntamas bendrame dienos energijos kiekyje.