Mitybos specialistai perspėja: šių vaisių ir daržovių žiemą geriau nevalgyti

Žiemą daugelis svajoja apie pomidorus, primenančius vasarą, sultingas braškes iš prekybos centro ar kalną citrusinių vaisių ant virtuvės stalviršio. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai paprastas būdas gauti daugiau vitaminų. Tačiau iš tiesų dalis tokių produktų šaltuoju metų laiku gali būti mažiau palankūs: vėsinti organizmą, turėti mažiau maistinių medžiagų ir net kaupti daugiau nepageidaujamų junginių nei sezoninės gėrybės.

Tradicinė kinų medicina produktus skirsto į šildančius, neutralius ir vėsinančius. Pastarajai grupei priskiriami, be kita ko, bananai, braškės ir dalis citrusinių vaisių. Jie puikiai tinka karštomis dienomis, tačiau vartojami gausiai ir esant žemai oro temperatūrai gali didinti šalčio pojūtį ir silpninti virškinimo procesus. Vidutinių platumų klimato juostoje žiemą žmogaus organizmui dažniausiai labiau tinka šilti, termiškai apdoroti patiekalai, turintys labiau šildantį poveikį.

Kita svarbi tema – sezoniškumas. Pietų vaisiai ar tipiškos „vasarinės“ daržovės, žiemą atsiduriančios mūsų parduotuvių lentynose, dažniausiai auginamos šiltesnio klimato šalyse arba intensyviai šildomuose šiltnamiuose. Jie skinami dar ne visai sunokę, kad atlaikytų ilgą transportavimą, o po to papildomai apdorojami konservuojančiomis medžiagomis.

Tokios daržovės kaip salotos, špinatai, šiltnamių agurkai ir pomidorai dažnai linkusios kaupti didesnius azotatų ir kitų trąšų likučių kiekius. Svarbus ir laikymo būdas: ne visos daržovės ir vaisiai gerai toleruoja šaldytuvo temperatūrą. Dalis jų šaltyje praranda skonį, aromatą ir net maistines savybes. Tai pasakytina apie pomidorus, agurkus, moliūgus, bananus, o bulves vėsa verčia greičiau skaidyti krakmolą į paprastuosius cukrus – kinta jų sudėtis.

Jei tokius produktus valgome tiesiai iš šaldytuvo, nevalgius, žaliuose vaisiuose ir daržovėse esantys rūgštūs junginiai ir pektinai gali papildomai dirginti jautrią virškinimo sistemą.

Šiuos vaisius ir daržoves žiemą geriau vartoti saikingai

Žiemą ypač verta atsargiau elgtis su pietų vaisiais. Apelsinai, greipfrutai, citrinos, kiviai, mangai, melionai ar bananai natūraliai auga karštame klimate, todėl jų „užduotis“ – veikiau vėsinti, o ne šildyti organizmą. Tradicinių mitybos sistemų požiūriu vasarą jie – idealūs, tačiau žiemą, vartojami gausiai, gali stiprinti pojūtį, kad „šalta iš vidaus“, ypač žmonėms, kurie ir taip greitai sušąla.

Tai nereiškia, kad citrusiniai vaisiai žiemą turi būti visiškai išbraukti. Jie suteikia vertingos vitamino C ir kitų antioksidantų dozės, o mūsų platumose žiemą neretai būna net šviežesni nei dalis vietinių vaisių, mėnesiais išgulėjusių saugyklose. Svarbiausia – saikas: geriau traktuoti citrusus kaip priedą prie šilto patiekalo ar desertą kartais, o ne kaip pagrindą kiekvieniems pusryčiams.

Dėmesį patraukia ir vidury žiemos prekybos centruose pasirodančios neįprastai didelės, blizgančios braškės. Dažniausiai jos atvežamos iš šiltesnių šalių, turi įveikti ilgą kelionę ir būna gerokai mažiau aromatingos nei vasarinės. Šaltuoju metų laiku tokios braškės paprastai pasižymi skurdesne maistine verte, bet gali būti stipriai apdorotos cheminėmis apsaugos priemonėmis.

Žiemą geresnis pasirinkimas – šaldytos braškės, kurios įdedamos į košę ar tirštą glotnutį su šiltu augaliniu pienu, nei šviežios, bet menkavertės „plastikinės“ uogos.

Panaši situacija ir su šiltnamiuose užaugintomis šilumamėgėmis daržovėmis. Žiemą ant stalo dažnai atsiduria švieži pomidorai, agurkai, lapinės salotos, špinatai, taip pat šparagai ar kukurūzų burbuolės. Šiuo metu jie ne tik prastėja skonio požiūriu, bet ir turi mažiau vitaminų bei mineralų, o kartu – didesnę tendenciją kaupti azotatus ir pesticidų likučius.

Be to, tokios žalios daržovės, suvalgytos tiesiai iš šaldytuvo, organizmą akivaizdžiai vėsina. Svarbu ir valgymo laikas bei būdas: dideli kiekiai žalių vaisių ir daržovių, ypač nevalgius, gali sukelti virškinimo diskomfortą – tai vėsos, organinių rūgščių ir gausaus skaidulų kiekio derinys, kurio tuščias skrandis po nakties nebūtinai „džiaugsmingai“ priima.

Žiemą geriau tinka salotos ir žalių daržovių mišrainės, suvalgytos po šilto pagrindinio patiekalo, o ne vietoj jo, o vaisius geriausia laikyti kambario temperatūroje, o ne valgyti ką tik išimtus iš šaldytuvo.

Kaip protingai susidėti žiemišką lėkštę?

Užuot visiškai atsisakius spalvų lėkštėje, verta pakeisti proporcijas. Šaltuoju metų laiku mitybą naudinga grįsti sezoninėmis šakninėmis ir kopūstinėmis daržovėmis: morkomis, petražolėmis, salierais, burokėliais, bulvėmis, įvairių rūšių kopūstais, taip pat brokoliais, žiediniais kopūstais, porais, moliūgais, ankštinėmis daržovėmis. Šie augalai natūraliai sunoksta mūsų klimate, gerai laikosi sandėliuojami ir, patiekti sriubų, troškinių, keptų daržovių pavidalu, realiai šildo organizmą.

Vietoj žalių šiltnamio agurkų ar pomidorų dažniau verta rinktis raugintas daržoves – pavyzdžiui, raugintus agurkus ar raugintus kopūstus. Jie suteikia pieno rūgšties, dalį vitamino C ir naudingų bakterijų, palaikančių žarnyno mikrobiotą.

Daugelyje namų žiemą labai pasiteisina ir šaldytos daržovės bei vaisiai. Tinkamai paruošti, jie išsaugo didelę dalį maistinių medžiagų, nes užšaldomi tada, kai būna visiškai sunokę. Todėl žiemą neretai tai geresnė alternatyva nei tariamai „švieži“ vasariniai produktai, kurie savaites praleido transportuojami ir sandėliuojami.

Taigi žiemą užtenka šiek tiek pakeisti akcentus: daugiau šiltų, vietinių, termiškai apdorotų patiekalų, šiek tiek raugintų produktų, protingai naudojamos šaldytos gėrybės ir saikingai – pietų vaisių. Tokia lėkštė ne tik suteiks vitaminų, bet ir padės iš tikrųjų sušilti.