Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Mokslininkai iššifravo brangiausios kavos paslaptį: gyvūnai pakeičia kavos chemiją, bet kokia to kaina?
Pasaulio brangiausia kava, vadinama „kopi luwak“, turi neįprastą kilmę. Ji gaunama iš mažo Azijos žinduolio palminio musango išmatų, kuriose lieka nesuvirškinti kavos grūdai. Šis procesas, nors skamba keistai, suteikia kavai išskirtinį skonį ir švelnų aromatą.
Mokslininkai iš Indijos Kerolos centrinio universiteto nusprendė ištirti, kodėl ši kava tokia ypatinga. Jie siekė suprasti, kaip musango virškinimo sistema pakeičia grūdų cheminę struktūrą. Tyrimas atskleidė, kad būtent fermentacija gyvūno žarnyne lemia unikalų skonių derinį.
Šis atradimas patvirtino, ką daugelis kavos mėgėjų įtarė jau seniai. Musango virškinimo procesas ne tik keičia grūdų savybes, bet ir išryškina malonų kvapą bei švelnų poskonį. Tai suteikia kavai ypatingą reputaciją tarp prabangių gėrimų.
Neįprasta kavos atsiradimo istorija
„Kopi luwak“ istorija prasidėjo daugiau nei prieš šimtmetį, kai kažkas pastebėjo, kad musango išmatose esantys kavos grūdai išlieka sveiki. Iš smalsumo ar galbūt stokos žmogus juos išvirė ir nustebo, tai kava buvo švelni, kvapni ir visai kitokia. Taip gimė viena brangiausių pasaulio kavų.
Ilgainiui šis atradimas virto pelningu verslu. Kavos kilogramas pasiekė tūkstančio eurų kainą, o musangai iš paprastų miško gyvūnų tapo paklausūs. Tačiau augant paklausai, atsirado etikos problemų, gyvūnai pradėti laikyti narvuose, verčiant juos maitintis vien kavos uogomis.
Ką atskleidė mokslinis tyrimas?
Kerolos universiteto zoologas Palatty Allesh Sinu su kolegomis tyrė penkių „Robusta“ kavos plantacijų uogas Indijoje. Jie palygino šviežius grūdus su tais, kurie praėjo pro laukinius musangus. Paaiškėjo, kad šie grūdai buvo didesni ir turėjo daugiau riebalų.
Tyrimas parodė, jog baltymų ir kofeino kiekis abiejuose pavyzdžiuose buvo panašus. Tačiau „kopi luwak“ turėjo daugiau kaprilo ir kaprino rūgščių junginių, suteikiančių kavai pieno kvapo ir švelnumo. Tai įrodo, kad gyvūno fermentacija keičia kavos cheminę struktūrą.
Skonis, kaina ir etika
Nors kava iš musango išmatų pasižymi išskirtiniu skoniu, jos gamyba kelia moralinių klausimų. Dauguma šių gyvūnų laikomi nelaisvėje, kur jų gyvenimo sąlygos dažnai prastos. Toks gamybos būdas prieštarauja gyvūnų gerovės principams.
Mokslininkai siūlo ieškoti būdų atkartoti musango fermentacijos procesą laboratorijoje. Tokiu būdu būtų galima išlaikyti ypatingą kavos skonį, bet apsaugoti gyvūnus nuo išnaudojimo. Etika ir skonis turėtų eiti išvien, kad kava išliktų ne tik prabangi, bet ir sąžininga.
Ateities perspektyvos
Ekspertai mano, kad ateityje bus sukurti metodai, leidžiantys atpažinti tikrą „kopi luwak“ kavą. Tai užtikrintų skaidrumą, vartotojų pasitikėjimą ir tvarią gamybą. Be to, molekuliniai tyrimai padėtų suprasti, kokie junginiai suteikia šiam gėrimui išskirtinį aromatą.
Nors ši kava ir išlieka prabangos simboliu, svarbiausia išsaugoti pusiausvyrą tarp skonio, kainos ir gamybos sąžiningumo. Tik tada „kopi luwak“ galės išlikti vertinama ne tik dėl savo kainos, bet ir dėl atsakingo požiūrio į gamtą.
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.