Antarktida keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau: tikrąsias pasekmes gali pajusti visas pasaulis

Net gyvybiškai svarbios vandenyno srovės rodo lėtėjimo požymius. Šie pokyčiai neapsiriboja vien pačiu žemynu, jų pasekmes jaus visas pasaulis. Mokslininkai staigiu pokyčiu vadina tokį klimato ar aplinkos pasikeitimą, kuris vyksta daug greičiau, nei buvo tikėtasi. 

Didžiausia problema ta, kad šie procesai gali savarankiškai stiprėti. Pavyzdžiui, kai jūros ledas tirpsta, atviros vandens akvatorijos sugeria daugiau šilumos, todėl tirpimas dar labiau spartėja. Tokie procesai, kartą įsibėgėję, gali būti sunkiai arba visai nebegrįžtami žmonių gyvenimo laikotarpiu.

Ilgą laiką buvo manoma, kad palaipsnis temperatūros kilimas sukels tokius pat palaipsnius pokyčius. Tačiau Antarktidoje vyksta visai kas kita. Jei prieš kelis dešimtmečius šis žemynas į klimato šiltėjimą reagavo gana vangiai, tai maždaug prieš dešimt metų prasidėjo ryškūs ir staigūs pokyčiai.

Ledo mažėjimo pasekmės

Antarktidos gamtinės sistemos glaudžiai susijusios tarpusavyje, todėl vieno elemento pusiausvyros sutrikimas iš karto paveikia kitus. Nuo 2014 metų jūros ledas aplink žemyną ėmė sparčiai nykti. Jo plotai mažėja net dvigubai greičiau nei Arktyje, o tai yra reiškinys, dar niekada nematytas per pastaruosius šimtmečius. Mažėjantis ledo kiekis reiškia, kad į kosmosą atsispindi vis mažiau šilumos, nes ledas veikia tarsi veidrodis. 

Tuo metu tamsesnis vanduo sugeria šilumą, todėl viskas dar labiau įkaista. Dėl šių pokyčių pavojus kyla imperatoriškiems pingvinams bei kitoms rūšims, kurioms jūros ledas yra būtina gyvenimo ir veisimosi vieta. Be to, mažesnis ledo plotas reiškia, kad ledo lentynos tampa labiau pažeidžiamos bangų poveikio.

Vandenyno srovių lėtėjimas

Tirpstanti ledo masė daro įtaką ir giluminiam vandenyno cirkuliacijos procesui. Antarktidos cirkuliacija, dar vadinama apverčiamąja srove, yra itin svarbi Žemės klimato reguliavimo sistema. Ji padeda paskirstyti šilumą, sugeria anglies dioksidą ir aprūpina vandenyną deguonimi. 

Pastaruoju metu stebimas šios sistemos silpnėjimas, o kai kurie pokyčiai Pietų vandenyne vyksta net dvigubai sparčiau nei žymiojoje Atlanto srovėje šiaurėje. Jei ši cirkuliacija sulėtės, tai reikš, kad vandenynas mažiau sugeria anglies dioksido, o maistingosios medžiagos lieka dugne. Toks procesas galėtų turėti milžiniškų pasekmių tiek jūrų ekosistemoms, tiek pasaulio klimatui.

Milžiniškų ledynų tirpsmas

Vakarų Antarktidos ledo skydas ir kai kurios Rytų Antarktidos sritys šiandien jau praranda ledą ir prisideda prie pasaulinio jūros lygio kilimo. Ledynų tirpsmas nuo devintojo dešimtmečio išaugo šešis kartus. Vien tik Vakarų Antarktidoje esantis ledas, jei visiškai ištirptų, pakeltų pasaulinį jūros lygį daugiau nei penkiais metrais.

 Mokslininkai įspėja, kad artėjama prie ribos, kai šis ledynas galėtų pradėti griūti net ir be papildomo šiltėjimo. Toks procesas užtruktų šimtmečius ar net tūkstantmečius, tačiau jo pasekmės būtų katastrofiškos. Ledo skydai yra didžiausias nežinomybės veiksnys prognozuojant ateities jūros lygio kilimą.

Šiandien pasaulyje daugiau nei septyni šimtai penkiasdešimt milijonų žmonių gyvena pakrantėse, esančiose žemumose. Kylantis vanduo kelia grėsmę jų namams, infrastruktūrai ir bendruomenėms.

Antarktidos biologinės sistemos taip pat patiria staigius pokyčius. Šylantis klimatas, nestabilus ledo dangos režimas ir žmonių veikla, atnešanti taršą bei svetimas rūšis, keičia tiek sausumos, tiek jūrų ekosistemas. Nors egzistuoja tarptautinės sutartys, kuriomis siekiama saugoti Antarktidos teritorijas, jos negali užtikrinti visų rūšių išlikimo. Imperatoriški pingvinai ar jūrų leopardai gali išlikti tik tuo atveju, jei bus imamasi griežtų pasaulinių veiksmų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Kokios ateities tikėtis

Antarktida ilgą laiką buvo suvokiama kaip atokumo ir pastovumo simbolis. Tačiau dabar žemynas keičiasi daug greičiau, nei buvo prognozuota. Pagrindinė priežastis, tai dešimtmečiais į atmosferą išmetamos dujos, sulaikančios šilumą. Vienintelis būdas sustabdyti dar rimtesnius pokyčius yra ryžtingai mažinti taršą ir riboti šilimą iki pusantro laipsnio. 

Net jei tai pavyks pasiekti, daugybė procesų jau įsibėgėjo ir nebegrįš į pradinę padėtį. Vyriausybės, verslai ir pakrančių bendruomenės privalo ruoštis ateičiai, kurioje pokyčiai bus neišvengiami. Kas vyksta Antarktidoje, neliks tik ten, tai paveiks visą pasaulį.