Iš kitos žvaigždės atskridusi kometa pažadino astronomus, jos greitis ir amžius pribloškė NASA

Kometa, atėjusi iš visiškai svetimos galaktinės erdvės, pasiekė tašką, kuriame Saulės spinduliai pažadino jos ledinį paviršių. Staigus ryškumo šuolis, kurį užfiksavo keli palydovai, tapo svarbiu įrodymu, leidžiančiu geriau suprasti jos sudėtį ir istoriją. 

Astronomai tikisi, kad šis įvykis padės atsakyti į klausimus apie medžiagas, iš kurių formuojasi kūnai tolimuose planetų sistemose. Šiuo metu „3I ATLAS“ laikoma vienu iš labiausiai intriguojančių dangaus objektų, nes ji yra tik trečias žinomas kūnas, atvykęs iš už mūsų žvaigždžių kaimynystės.

Palydovai tapo pagrindiniais liudininkais

Pirmasis kometą aptiko astronomijos entuziastas Worachate Boonplod, analizuodamas duomenis iš JAV meteorologinio palydovo „GOES-19“. Šis įrenginys, skirtas kosminės aplinkos stebėjimui, užfiksavo dulkėtą kūną, sklendžiantį Saulės link. Netrukus jo kelionę stebėjo ir kiti kosminiai prietaisai, tarp jų misijos „PUNCH“ palydovai bei gerai žinomas „SOHO“ observatorijos teleskopas.

„SOHO“, esantis daugiau nei milijoną kilometrų nuo Žemės, panaudojo savo specialų koronografą, kuris leidžia stebėti reiškinius net ir tada, kai objektas slepiasi už akinamos Saulės šviesos. Šių prietaisų dėka mokslininkai galėjo stebėti kometą net tada, kai ji buvo nematoma jokiam Žemės teleskopui.

Gauti duomenys parodė, kad „3I ATLAS“ staiga išskleidė ryškią komą ir pasiekė 9 magnitudės ryškumą. Tai nėra pakankama, kad ją pamatytume plika akimi, tačiau teleskopai būtų galėję užfiksuoti šį švytintį reginį, jei tik kometa nebūtų buvusi pasislėpusi už Saulės.

Kometos elgesys ir spalva atskleidė jos prigimtį

Stebėjimai parodė, kad šis kūnas pasižymėjo melsvu atspalviu, tai ženklas, jog jo švytėjimą lėmė dujų išsiveržimai, susiformavę, kai paviršiaus ledas sublimavo veikiamas karščio. Tai įprastas procesas kometoms, tačiau šiuo atveju jis ypač svarbus, nes leidžia palyginti tarpžvaigždinę medžiagą su mūsų sistemos kūnais.

NASA duomenimis, „3I ATLAS“ skrieja daugiau nei 210 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, tai rekordas tarp visų iki šiol stebėtų objektų mūsų sistemoje. Jos orbita beveik tiesi, o toks judėjimo pobūdis rodo, kad ji atvyko iš tolimų kosmoso sričių ir nebėra Saulės traukos įtakoje.

Senasis keliautojas iš kitos žvaigždės

Mokslininkai mano, kad ši kometa gali būti net 3 mlrd. metų senesnė už patį Saulės sistemą. Tai reiškia, kad ji formavosi dar tada, kai mūsų planeta net neegzistavo. Jos skersmuo siekia apie penkis su puse kilometro, todėl tai vienas didžiausių tarpžvaigždinių kūnų, kokius žmonija yra užfiksavusi.

Palyginti su ankstesniais kosminiais keliautojais, tokiais kaip „Oumuamua“ ar „Borisovo“ kometa, „3I ATLAS“ yra tikras milžinas. Nors pasitaikė spėlionių, kad tokie objektai galėtų būti dirbtinės kilmės, mokslininkai tvirtina, kad šiuo atveju kalbama apie natūralų, nuo senų laikų po galaktiką klajojantį kūną.

Naujos galimybės stebėjimams

Gruodį kometa vėl taps matoma teleskopams Žemėje, kai nutols nuo Saulės. Tuomet bus galima tęsti stebėjimus ir atlikti tikslius matavimus. O 2026-aisiais ji priartės prie Jupiterio, suteikdama unikalią progą erdvėje veikiančioms sondoms (kosminiai tyrimų aparatai), tarp jų ir „Juno“, surinkti papildomus duomenis.

Kiekvienas šio tarpžvaigždinio keliautojo stebėjimas leidžia geriau suprasti, kaip gimsta ir evoliucionuoja pasauliai kitose žvaigždžių sistemose. „3I ATLAS“, tai gyvas liudijimas, kad mūsų galaktika yra pilna senųjų keliautojų, kurie pasakoja istorijas iš laikų, kai Visata buvo visai kitokia.