Atradimas, kuris perrašo visą klimato istoriją: aptiko įrodymų apie pasaulį be ledo ir su tropikais pietuose

Iš rytinės Antarktidos Allan Hills regiono išgręžtas ledas pasirodė esąs tikra klimato biblioteka, jame išlikę oro burbuliukai ir kristalai saugo informaciją apie senovės klimatą. 

Amerikos tyrimų programa „NSF COLDEX“, kurią sudaro penkiolika mokslo institutų, vadovaujamų Oregono valstijos universiteto, jau daugelį metų ieško seniausių Žemės ledo pavyzdžių. 

Allan Hills regione mokslininkai atliko gręžimus iki dviejų šimtų metrų gylio, o tai gerokai mažiau nei kitose Antarktidos vietose, kur tenka pasiekti net du kilometrus storio ledo sluoksnius. Analizuodami ore esančių argono izotopų santykį, jie sugebėjo tiksliai nustatyti amžių.

Kaip teigė projekto vadovas profesorius Edas Brukas, jie tikėjosi aptikti tris milijonus metų skaičiuojantį ledą, bet rezultatai pranoko visus lūkesčius. Unikalios Allan Hills sąlygos paaiškina šį fenomeną – stiprūs vėjai nuolat nupučia šviežią sniegą, o šaltis beveik visiškai sustabdo ledo judėjimą. 

Dėl ypatingos vietovės formos ir lėto ledyno srauto senovinės ledo masės iškyla arčiau paviršiaus, todėl čia galima pasiekti itin senus sluoksnius.

Analizuodami deguonies izotopus, mokslininkai nustatė, kad per pastaruosius šešis milijonus metų Antarktidoje temperatūra palaipsniui sumažėjo maždaug dvylika laipsnių. Tai pirmas toks tiesioginis ilgalaikio klimato vėsimo įrodymas šiame žemyne. 

Mokslininkė Sara Šaklton iš „Woods Hole Oceanographic Institution“ pabrėžia, kad šie duomenys suteikia unikalią galimybę suprasti, kaip keitėsi pasaulio klimatas dar prieš žmonių atsiradimą.

Prieš šešis milijonus metų Žemėje vyravo gerokai šiltesnis klimatas – vandenynų lygis buvo aukštesnis, o Antarktida labiau priminė dabartinės Afrikos peizažą nei ledynų karalystę. 

Oro burbuliukai, įkalinti šiame lede, leis mokslininkams atkurti to meto šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją ir vandenynų temperatūrą.

Tyrimų komanda, kelis mėnesius dirbusi ekstremaliomis sąlygomis, surinko išskirtinę kolekciją duomenų. Pasak Džono Higginso iš Prinstono universiteto, šie pavyzdžiai nėra vientisas įrašas, tačiau jų amžius yra precedento neturintis. Tai leidžia pažvelgti į klimato raidą taip giliai, kaip dar niekada anksčiau.

Tuo pat metu kita „COLDEX“ komanda, naudodama oro radarus, Pietų ašigalio baseine aptiko dar vieną netikėtą radinį – po ledu slypinčius nuosėdų sluoksnius. Geofizikas Dankanas Jangas iš Teksaso universiteto teigė, kad šie sluoksniai formavosi net 14–30 milijonų metų, kai tirpstantis ledas pernešdavo uolienų medžiagą iš kalnų. 

Tai gali būti visiškai naujas geologinis reiškinys – nuosėdų baseinas, susidaręs be upių ar įprasto ledyninio srauto.

Šių nuosėdų buvimas gali daryti įtaką ledo judėjimui ir poledinių ežerų formavimuisi. Suprasti, kaip keičiasi šilumos srautas po ledu, itin svarbu, kad būtų galima nustatyti vietas, kuriose išliko pats seniausias nenutrūkstamas ledas.

Tuo tarpu pasaulyje vyksta tikras „mokslinis lenktyniavimas“, kas pirmas atras seniausią ledą. Europos mokslininkų grupė neseniai paskelbė apie 1,2 milijono metų senumo nenutrūkstamą ledo šerdį, išgręžtą rytinėje Antarktidoje. Iki šiol seniausi tokio tipo įrašai siekė 800 tūkstančių metų.

„COLDEX“ planuoja sugrįžti į Allan Hills artimiausiais mėnesiais ir tęsti gręžimus. 2026–2031 metais numatytas naujas tyrimų etapas, kuris, tikimasi, leis atsekti Žemės klimato istoriją dar giliau, gal net iki dešimties milijonų metų.

Kiekvienas oro burbuliukas šiame lede – tai mikroskopinis liudininkas to, kaip mūsų planeta keitėsi per amžius. Šie duomenys padės geriau suprasti, kur link juda dabartinis klimatas ir kokia gali būti mūsų ateitis. 

Antarktidos ledas tampa ne tik moksliniu archyvu, bet ir įspėjimu, kad Žemė jau matė milžiniškus pokyčius, ir nuo mūsų priklauso, kaip atrodys jos kitas skyrius.