Atskleista slaptoji inkų rašto paslaptis: slaptą rašto kodą galėjo žinoti ne tik elitas, bet ir moterys

Iki šiol manyta, kad šį sudėtingą rašto sistemą išmanė tik valstybės elitas, tačiau šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad ją galėjo naudoti ir paprasti žmonės, o net ir moterys. Inkų paveldo tyrimai sudėtingi, nes jie nepaliko alfabeto tipo rašytinių šaltinių. Didžioji dalis informacijos apie juos žinoma iš ispanų užkariautojų užrašų, kurie dažnai būdavo šališki. 

Vis dėlto inkai turėjo savo unikalią sistemą, paremtą virvelių pynimu. Žodis „kipu“ kečujų kalboje reiškia „mazgą“. Tai trijų matmenų duomenų užrašymo būdas, kur skirtingų spalvų, ilgio ir mazgų išdėstymas virvelėse perteikdavo informaciją apie išteklius, gyventojų surašymą, istorinius įvykius ar net mokesčius. Nors šis raštas nebuvo alfabeto tipo, jo tikslumas ir sudėtingumas stebina iki šiol.

Nauji atradimai apie kipu kūrėjus

Ilgą laiką vyravo nuostata, kad kipu galėjo gaminti ir naudoti tik specialiai apmokyti elito vyrai. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai, atlikti Didžiosios Britanijos, Kinijos ir Suomijos mokslininkų, parodė priešingai. Analizuodami vieną konkretų kipu, pavadintą „KH0631“, jie nustatė, kad jo pagrindinė virvė buvo nupinta iš žmogaus plaukų. 

Tokia medžiaga nebuvo atsitiktinė, tai plaukai inkų kultūroje turėjo simbolinę reikšmę ir buvo tarsi autoriaus parašas. Išanalizavus šių plaukų sudėtį, paaiškėjo, kad jie priklausė žmogui, kuris maitinosi paprasta, liaudžiai būdinga dieta, kurioje buvo mažai mėsos ir kukurūzų. Tai leidžia manyti, kad ir paprasti bendruomenės nariai dalyvavo kuriant šią sudėtingą rašto sistemą.

Sudėtingesnis nei įprastas alfabetas

Kipu iki šiol kelia daug klausimų mokslininkams. Nors dalį duomenų, ypač skaičių ir jų santykių, jau pavyko iššifruoti, lieka neaišku, kaip buvo fiksuojami sudėtingesni dalykai, tokie kaip vietovardžiai ar gyvūnų pavadinimai. Vadinasi, inkų raštas buvo daug labiau komplikuotas nei iš pradžių manyta. Mokslininkai svarsto, kad ateityje šį kodą gali padėti iššifruoti dirbtinis intelektas.

Ispanų užkariautojai teigė, kad tik vyrai iš elito gamino kipu, tačiau autentiški inkų šaltiniai rodo ką kita. Peru kronikininkas Guaman Poma de Ayala, gyvenęs XVI - XVII amžiais, rašė, jog net ir moterys, ypač vyresnio amžiaus, užsiėmė šiuo darbu. Jos naudodavo kipu, kad užfiksuotų svarbius bendruomenės įvykius ar duomenis. Tai patvirtina, kad ispanų užrašai buvo vienpusiški ir neretai klaidinantys. Dabartiniai moksliniai tyrimai, paremti šiuolaikinėmis technologijomis, leidžia perrašyti šią istorinę tiesą.

Postkolonijinis požiūris į istoriją

Daugelį šimtmečių Vakarų civilizacija istoriją apie inkus aiškino remdamasi tik ispanų pasakojimais. Tokia perspektyva buvo ribota ir atspindėjo kolonijinės epochos požiūrį. Tik XX amžiaus antroje pusėje, vystantis postkolonialinėms studijoms, imta labiau atsižvelgti į vietinių tautų pasakojimus ir kultūrinį kontekstą. Šios studijos pabrėžė, kad ankstesnė istorinė interpretacija buvo persmelkta europocentrizmo ir dažnai ignoravo vietinių bendruomenių balsus. Šiandien mokslas suteikia galimybę patiems inkų palikuonims bei jų kultūros tyrėjams kalbėti apie savo paveldą.

Naujausi tyrimai apie kipu ne tik papildo mūsų žinias apie inkų civilizaciją, bet ir iš esmės keičia istorinę perspektyvą. Paaiškėjo, kad rašto sistema nebuvo tik išrinktųjų privilegija, tai ją galėjo pažinti ir paprasti žmonės, net moterys. Šis atradimas dar kartą primena, kad istoriją rašo ne tik nugalėtojai, bet ir mokslas, kuris, pasitelkęs šiuolaikinius metodus, sugeba atskleisti paslėptas tiesas. Inkų kipu tampa ne tik rašto, bet ir kultūrinės lygybės simboliu, parodančiu, kad žinių pasaulis buvo daug platesnis, nei ilgą laiką bandyta įteigti.