Mokslininkai pristatė nėštumą imituojantį robotą: ar tai tikras proveržis ar pavojinga riba?

Nors technologija atrodo futuristinė, jos tikslas yra labai praktiškas, tai suteikti naujų galimybių kovojant su vis augančiu nevaisingumo lygiu. Šio unikalaus sprendimo iniciatorius yra mokslininkas Džang Cifen iš Nanyang technologijos universiteto Singapūre. 

Jis paaiškino, kad kalbama ne apie įprastą inkubatorių, o apie robotą, galintį atlikti visą procesą, tai nuo pradžios iki gimdymo. Roboto pilvo ertmėje turėtų būti įrengta dirbtinė gimda, užpildyta vaisiaus vandenimis, o embrionas būtų maitinamas per specialią jungtį, atliekančią virkštelės funkciją. 

Pasak tyrėjo, pati dirbtinės gimdos technologija jau sukurta, dabar svarbiausias uždavinys, tai ją integruoti į robotą, kuris galėtų sąveikauti su žmogumi ir užtikrinti visavertę nėštumo eigą.

Neišspręsti klausimai

Vis dėlto kai kurie aspektai išlieka neaiškūs. Iki šiol mokslininkai nepateikė detalių, kaip tiksliai vyktų apvaisinimas ir embriono implantavimas į dirbtinę gimdą. Tokios technologijos vystymas kelia daug klausimų ne tik iš techninės, bet ir iš etinės pusės. Ar įmanoma, kad robotas visiškai pakeistų žmogaus organizmą nėštumo metu, ir kokios galėtų būti pasekmės tokiam sprendimui?

Šio projekto aktualumą sustiprina situacija Kinijoje, kur nevaisingumo lygis sparčiai auga. Medicinos žurnale „Lancet“ publikuoti duomenys rodo, kad 2007 metais nevaisingumo lygis šalyje siekė beveik 12 procentų, o 2020 metais jis pakilo iki 18 procentų. 

Kai kuriuose regionuose, tarp jų ir Pekine, pagalbinio apvaisinimo paslaugos jau įtrauktos į valstybinio sveikatos draudimo programas. Tai rodo, kad problema tampa vis svarbesnė ir reikalauja naujų sprendimų. Jei projektas bus įgyvendintas, „nėščias robotas“ galėtų tapti neįkainojamu įrankiu medicinos tyrimuose bei nevaisingumo gydymo srityje. 

Tokia technologija leistų geriau suprasti nėštumo procesą, suteiktų naujų galimybių poroms, kurios negali susilaukti vaikų natūraliu būdu, ir galėtų sumažinti ilgus laukimo laikotarpius, būdingus pagalbinio apvaisinimo programoms. Be to, tai suteiktų galimybę atlikti daugybę mokslinių tyrimų, kurių neįmanoma atlikti naudojant žmogaus organizmą dėl etinių ar medicininių ribojimų.

Etinės dilemos

Nepaisant galimos naudos, tokia technologija kelia didžiules etines diskusijas. Pirmiausia kyla klausimas, kokia būtų motinos vaidmens reikšmė, jei nėštumas vyktų ne žmogaus organizme, o dirbtinėje sistemoje. Be to, diskutuojama apie tai, kiek toli galima eiti technologinio įsikišimo į žmogaus gyvenimą kelyje. 

Ar tokios technologijos nesumažintų žmogaus kūno vertės ir nesukurtų pavojingos precedento ribos? Tai klausimai, kuriuos turės nagrinėti ne tik mokslininkai, bet ir visuomenė.

Kinijoje kuriamas „nėščio roboto“ projektas yra vienas iš labiausiai intriguojančių šiuolaikinės mokslo pažangos pavyzdžių. Nors jis suteikia vilties milijonams žmonių, susiduriančių su nevaisingumu, kartu kelia daugybę klausimų apie technologijų ribas, etines normas ir žmogaus vaidmenį ateities visuomenėje. 

2026 metais numatomas prototipo pristatymas gali tapti tikru lūžio tašku medicinos ir technologijų istorijoje. Tačiau kol kas išlieka neaišku, ar ši vizija taps realybe, ar liks tik eksperimentu, kuris labiau išprovokuos diskusijas nei suteiks praktinę naudą.