Šunys pirmieji parodo, kas slypi vandens stiklinėje: šis tyrimas šokiravo net mokslininkus

Tai reiškia, kad tiek gyvūnai, tiek jų šeimininkai kasdien gali būti veikiami pavojingų medžiagų, tokių kaip arsenas, švinas ar varis. Nors miesto vandentiekio sistemos yra reguliariai tikrinamos, privačios vandens gręžinių sistemos nepatenka į oficialių normų priežiūrą, todėl rizika yra žymiai didesnė. 

Tyrimą atliko Virdžinijos technikos instituto mokslininkų komanda, vadovaujama Audrey Ruple. Darbas publikuotas atvirai prieinamame žurnale „PLOS Water“. Tyrėjai surinko 178 šunų, gyvenančių namuose be centralizuoto vandentiekio, geriamojo vandens mėginius. 

Visuose namuose šeimininkai naudojosi privačiais gręžiniais, o patys tyrimo dalyviai dalyvavo ilgalaikiame projekte, skirtame šunų senėjimui ir sveikatai tirti. Vandens mėginiai buvo siunčiami paštu kartu su išsamiais klausimynais apie šunų sveikatą bei namų vandens tiekimo ypatumus.

Ką parodė rezultatai?

Analizuodami mėginius, tyrėjai ieškojo net 28 skirtingų sunkiųjų metalų pėdsakų. Visi 178 mėginiai turėjo bent minimalų kiekį šių metalų. Dar daugiau nerimo sukėlė faktas, kad du trečdaliai mėginių rodė bent vieno metalo koncentraciją, viršijančią Aplinkos apsaugos agentūros rekomenduojamas ribas. 

Ypač pavojingi atvejai fiksuoti 13 namų ūkių, kurių vandenyje arseno, švino arba vario kiekiai viršijo maksimaliai leistinas normas. Tai reiškia, kad tiek šunys, tiek žmonės šiuose namuose nuolat geria vandenį, kuris neatitinka saugumo standartų.

Tyrimo metu nustatyta ir įdomių sąsajų tarp aplinkos bei vandens sudėties. Pavyzdžiui, netoli vykdomos skalūnų dujų gavybos vietos buvo siejamos su didesniu natrio ir sieros kiekiu vandenyje. Vanduo iš šulinių, esančių prie geležinkelio linijų, dažniau turėjo padidintą mangano koncentraciją. 

Tuo tarpu namai, kuriuose vanduo buvo filtruojamas naudojant atvirkštinio osmoso technologiją ar nuosėdų filtrus, pasižymėjo mažesne rizika, kad šunys sirgs įvairiomis neinfekcinėmis ligomis. Tokie pastebėjimai rodo, kad aplinkos veiksniai daro tiesioginę įtaką geriamojo vandens kokybei.

Šunys gali tapti ankstyvu įspėjamuoju signalu, rodydami, kad šeimos nariai yra veikiami kenksmingų medžiagų. Gyvūnai, kasdien gerianti užterštą vandenį, patiria ilgalaikį poveikį, kuris gali išryškėti įvairiomis sveikatos problemomis. Kadangi tiek šunys, tiek jų šeimininkai naudoja tą patį vandens šaltinį, galima daryti išvadą, kad ir žmonės yra veikiami tų pačių pavojų. Mokslininkai pabrėžia, kad tai ypač aktualu kaimo vietovėms, kuriose vandens tiekimas iš privačių šulinių nėra griežtai reguliuojamas.

Ateities tyrimų kryptys

Tyrėjų komanda teigia, kad šis darbas yra tik pradžia. Jie planuoja toliau tirti ryšį tarp vandens sudėties ir šunų sveikatos, stebėdami, kaip ilgainiui pasireiškia galimos ligos. Gauti rezultatai gali tapti pagrindu veterinarams priimant sprendimus dėl gyvūnų priežiūros. 

Be to, šie tyrimai gali būti naudingi ir visuomenės sveikatai, nes leis geriau suprasti, kokie aplinkos pavojai slypi už reglamentuojamos sistemos ribų. Tai taip pat gali paskatinti platesnes diskusijas apie būtinybę reguliariai tikrinti privačius vandens šaltinius. 

Atliktas tyrimas dar kartą parodė, kad privačių šulinių vanduo ne visada yra saugus. Didelė dalis namų ūkių gali būti nuolat veikiami pavojingų metalų, o pirmieji tai pajunta šunys, kurių sveikata atspindi tikrąją problemos mastą. 

Atsakomybė už saugų vandens vartojimą tenka patiems gyventojams, todėl reguliarių tyrimų ir filtravimo sistemų svarba tampa akivaizdi. Šis tyrimas pabrėžia, kad gyvūnų sveikata gali būti puikus rodiklis, padedantis laiku pastebėti aplinkos keliamą grėsmę žmonėms. Jei į šiuos rezultatus bus atsižvelgta, ateityje galima užtikrinti geresnę ir saugesnę gyvenimo kokybę tiek gyvūnams, tiek jų šeimininkams.