Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Grenlandija išgyvena nepaprastus pokyčius, kai per tūkstantmečius susikaupęs ledas tirpsta ir keičia pačią žemės formą. Šie procesai vyksta tyliai, tačiau jų poveikis yra milžiniškas tiek mokslo, tiek visos planetos ateičiai. Kintantis paviršius gali lemti naujas iššūkių sritis navigacijai, tyrimams ir net klimatui visame pasaulyje.
Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Danijos technikos universiteto tyrėjų, analizavo dvidešimties metų GPS duomenis. Jie stebėjo penkiasdešimt aštuonis konkrečius taškus visoje Grenlandijoje ir pastebėjo, kad sala juda šiaurės vakarų kryptimi. Šis judėjimas nėra vienalytis, tai kai kurios vietos plečiasi, kitos traukiasi.
Geofizikas Danjalas Longforsas Bergas pabrėžė, kad Grenlandija šiuo metu šiek tiek mažėja. Tačiau spartėjantis ledynų tirpimas gali pakeisti šią kryptį artimiausiais dešimtmečiais. Mokslininkai įspėja, kad tai tik pradžia didesnių planetos pokyčių, kurie gali turėti įtakos net vandenynų lygiui ir žemės plutos pusiausvyrai.
Trys jėgos, formuojančios žemę
Grenlandijos formą lemia trys pagrindinės geologinės jėgos, kurios veikia kartu. Pirmoji, tai tektoninių plokščių judėjimas, stumiantis ir tempiantis žemės plutą skirtingomis kryptimis. Antroji yra slėgio sumažėjimas, kai tirpstantys ledynai atlaisvina žemę nuo didžiulės masės svorio.
Trečioji jėga yra vadinamasis ledyninis izostatinis prisitaikymas. Tai labai lėtas procesas, kai žemė po senovinių ledo sluoksnių pamažu atsitiesia. Šis judėjimas prasidėjo dar po paskutinio ledynmečio ir vis dar tęsiasi. Tai reiškia, kad Grenlandija gyvena tarp praeities ir dabarties, nuolat prisitaikydama prie kintančio klimato poveikio.
Kaip mokslininkai seka pokyčius?
Naudodamiesi GPS stočių tinklu visoje Grenlandijoje, mokslininkai išmatavo net menkiausius žemės paviršiaus poslinkius. Duomenys iš tūkstančių stočių Šiaurės Amerikoje padėjo sukurti itin tikslų modelį, rodantį, kaip sala juda tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Šie rezultatai leidžia tiksliau numatyti ateities pokyčius.
Tyrimas parodė, kad dėl pastarųjų dešimtmečių ledo tirpsmo Grenlandijos paviršius pakilo ir šiek tiek išsiplėtė. Tuo pačiu metu kai kur žemė traukiasi, nes vis dar reaguoja į senovinius ledo pokyčius. Tokie prieštaringi procesai rodo, kaip sudėtingai mūsų planeta prisitaiko prie klimato kaitos.
Kūnas, kuris vis dar juda
Mokslininkai pabrėžia, kad net ir mažiausi judesiai turi didelę reikšmę. Kai ledas tirpsta, žemė ne tik kyla, bet ir keičia kryptį, o tai veikia tiek jūrų žemėlapius, tiek navigacijos sistemas. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos ir vietos infrastruktūrai, todėl jų stebėjimas tampa vis svarbesnis.
Pasak D. Longforso Bergo, suprasti žemės judėjimą būtina ne tik mokslui, bet ir praktiniams tikslams. Net atrodytų stabilūs atskaitos taškai Grenlandijoje pamažu keičia vietą. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research: Solid Earth“, primena, kad planeta nėra sustingusi, ji kvėpuoja, juda ir reaguoja į kiekvieną klimato pokytį.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.