Įspėja apie artėjančią katastrofą: vienas drebėjimas gali pakeisti absoliučiai kitą, miestams liktų valandos

Naujas tyrimas rodo, kad du didžiausi JAV lūžiai yra Kaskadijos ir San Andreaso, gali būti susiję labiau, nei manyta iki šiol. Jei Kaskadijos zonoje įvyktų 9 balų žemės drebėjimas, jis galėtų sukelti grandininę reakciją. 

Galingi smūgiai, nuošliaužos ir cunamiai nuniokotų pakrantę, o netrukus po to suaktyvėjęs San Andreaso lūžis galėtų smogti Kalifornijai. Mokslininkai sako, kad tokio masto įvykis būtų panašus į katastrofinio filmo scenarijų.

Profesorius Krisas Goldfingeris iš Oregono valstybinio universiteto pabrėžia, kad tokia grandinė nėra tik teorinė idėja. Nors tikslaus laiko niekas negali numatyti, geologiniai įrodymai rodo, jog šie du lūžiai praeityje jau veikė beveik vienu metu.

Kaip juda Ramiojo vandenyno pakrantė?

Ramiojo vandenyno pakrantė, tai sudėtinga tektoninių plokščių sandūra. Šiaurėje, prie Mendocino kyšulio, vandenyno plokštė grimzta po Šiaurės Amerikos plokšte, sukurdama Kaskadijos subdukcijos zoną. Pietuose, ties Kalifornija, Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokštės slysta viena pro kitą, tai garsusis San Andreaso lūžis.

Iki šiol manyta, kad šie du regionai veikia nepriklausomai, tačiau nauji duomenys rodo, kad didelis Kaskadijos drebėjimas gali išprovokuoti San Andreaso lūžį. Toks scenarijus reikštų, kad beveik visa JAV vakarinė pakrantė patirtų katastrofą beveik tuo pačiu metu.

Atradimas dėl klaidos

Įdomu tai, kad šis atradimas gimė atsitiktinai. 1999 metais mokslininkų laivas, tirdamas Kaskadijos dugno nuosėdas, per klaidą nuplaukė per toli į pietus, tai į sritį prie San Andreaso lūžio. Tyrėjai nusprendė vis tiek paimti dugno mėginį ir aptiko neįprastus smėlio sluoksnius, vadinamus turbiditais.

Paaiškėjo, kad šie sluoksniai susidarė po didelių po vandeniu vykusių nuošliaužų, kurias sukėlė žemės drebėjimai. Dalis sluoksnių pasirodė susiformavę poromis, tai vienas po kito, tarsi du drebėjimai būtų įvykę beveik tuo pačiu metu. Radiokarbono datavimas parodė, kad tokie „dvigubi“ sluoksniai atsirado tiek Kaskadijos, tiek San Andreaso regionuose.

Kas slypi po žeme?

Mokslininkai mano, kad pirmasis sluoksnis susidarė po didelio Kaskadijos drebėjimo, o antrasis po to, kai netrukus sujudėjo San Andreaso lūžis. Kai kur du sluoksniai buvo atskirti vos keliomis minutėmis ar valandomis, kas rodo, jog abu įvykiai galėjo vykti beveik tuo pat metu.

Jei tokia grandinė pasikartotų šiandien, poveikis būtų milžiniškas, tai nuo Vašingtono iki pietinės Kalifornijos žemė drebėtų, miestai būtų nuniokoti, o milijonai žmonių netektų namų. Mokslininkai ragina atkreipti dėmesį į šią galimybę ir ruoštis blogiausiam scenarijui.

Didėjanti rizika ir pasirengimas

Tokio masto drebėjimas kelia klausimų dėl pasirengimo nelaimėms. Šiaurės vakarų regionas jau seniai žinomas kaip „ramus prieš audrą“, o Kalifornijoje ekspertai jau dešimtmečius laukia kito didžiojo smūgio.

„Jei būčiau savo gimtajame Palo Alte ir išgirsčiau, kad Kaskadijoje įvyko stiprus drebėjimas, iškart važiuočiau į rytus,“ sako profesorius K. Goldfingeris. Pasak jo, tokio atvejo tikimybė nėra menka, o pasekmės galėtų būti istorinių mastų.

Nors niekas negali tiksliai pasakyti, kada įvyks „Didysis žemės drebėjimas“, mokslas vis labiau aiškina, kad gamta gali veikti greičiau, nei žmonės spėja reaguoti. Todėl pasirengimas ir budrumas tampa geriausia apsauga nuo to, kas, anot mokslininkų, gali būti kitas didelis JAV išbandymas.