Mirusios žvaigždės šešėlyje gimsta naujos: galaktika, kurioje gyvybė ir mirtis egzistuoja kartu

Tokia sandara kelia klausimų, kaip iš tikrųjų formuojasi ir evoliucionuoja galaktikos. Tyrimai rodo, kad NGC 2775 turi „dvigubą asmenybę“. Jos centras primena seną elipsinę galaktiką, kurioje jau seniai nustojo formuotis naujos žvaigždės. 

Tuo tarpu išoriniai galaktikos sluoksniai pulsuoja gyvybe, tai čia gausu dujų, dulkių ir jaunų žvaigždžių. Šis ryškus kontrastas tarp ramių vidinių zonų ir aktyvių pakraščių kelia daug klausimų apie jos kilmę ir vystymąsi.

Astronomai, tyrę šį objektą naudodamiesi „Hablo“ kosminiu teleskopu, aptiko dar vieną paslaptį, tai silpną vandenilio dujų „uodegą“, besitęsiančią apie 100 tūkst. šviesmečių. Šis pėdsakas gali būti senovinio susidūrimo su kita galaktika likutis.

Dvi galaktikos viename kūne

NGC 2775 dažnai vadinama „pūkuota spiralinė galaktika“ dėl jos plonų, tarsi išplėštų spiralinių rankų. Tačiau jos vidus elgiasi visiškai kitaip nei įprastose spiralinėse galaktikose, tai čia beveik nebėra dujų, todėl žvaigždžių gimimas sustojęs. 

Tai kelia klausimą, ar ši galaktika iš tiesų yra spiralė, ar elipsinė su likusiais aktyviais kraštais. Mokslininkai svarsto kelias hipotezes. Viena iš jų yra NGC 2775 gali būti pereinamoji forma tarp elipsinės ir spiralinės galaktikos. 

Kita versija, tai susidūrimo rezultatas, kai senesnė galaktika susiliejo su mažesne, todėl jos išorė atgavo aktyvumą. Tokie susijungimai dažnai palieka žymių dujų takus, kaip ir šis aptiktas „uodegos“ pėdsakas.

Kosminė mįslė, kuri keičia supratimą

NGC 2775 išskirtinumas verčia astronomus permąstyti galaktikų raidos modelius. Iki šiol buvo manoma, kad galaktikos elgiasi gana nuspėjamai, tai jaunystėje formuojasi žvaigždės, o vėliau aktyvumas pamažu nyksta. Tačiau šis objektas rodo, kad procesai gali vykti daug sudėtingiau ir net priešingai nei tikėtasi.

„Hablo“ ir kiti šiuolaikiniai teleskopai suteikia naujų duomenų, tačiau jų dar nepakanka, kad būtų rastas galutinis atsakymas. Galbūt NGC 2775 yra unikalus pavyzdys galaktikos, kuri keičiasi iš vieno tipo į kitą. Tai leistų geriau suprasti, kaip visata transformuojasi per milijardus metų.

Žvilgsnis į ateitį

Mokslininkai planuoja toliau stebėti šią galaktiką naudodami pažangesnius prietaisus, kurie leis tiksliau įvertinti jos dujų sudėtį ir žvaigždžių amžių. Kiekvienas naujas atradimas priartina prie atsakymo, kodėl kai kurios galaktikos elgiasi taip nenuspėjamai.

Kol kas NGC 2775 išlieka viena didžiausių kosminių mįslių. Ji primena, kad net po šimtmečių dangaus stebėjimų vis dar žinome labai mažai apie tai, kaip iš tiesų vystosi visata. Galbūt ši neįprasta galaktika taps raktu į naują supratimą apie mūsų kosminės kaimynystės istoriją.